Naktimis aš dovanoju save tau ir nematytiems toliams, savo mintims aš leidžiu nuklysti ten, kur pats kūnu nepabuvojau. Ne apie šalis, vietas ar vandenynus aš kalbu, apie jausmus. Aš atsisėdu ant medinės taburetės, atsiremiu į vėsoką sieną ir keliu save iš situacijos į situaciją, iš meilės, liūdesio, džiaugsmo istorijų, į kitas - gražiasnes, ryškesnias, į tikriasnes dienas. Į dienas, kurias aš vadinu filmais, kur kiekviena detalė, kiekvienas žvilgsnis man reiškia daugiau nei tau, kur svarbi kiekviena akimirka, prisilietimas ir atokvėpis. Kur svarbiausia esi - Tu ir visas pasaulis apie tave.
Po kiek laiko atsimerkiu, pasitaisau, ir einu gyventi savo gyveno. Gyvenimo tokio, nuo kurio jau pavargau, bet nepasiduodu, nes žinau, kas svarbiausia - tai TU.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą