kažkurį šeštadienį

Išaušo ankstyvas birželio rytas, skamba lengva jazz muzika, kažkur tolėliau vyksta statybos, remontas. Vilnius budinasi po linksmos penktadienio nakties. Širdyje ramu… tik retkarčiais lengvai papučia šiltas pajūrio brizas. 

Saulė plieskia į nugarą, pakeliu akis - debesys. 

- Lauki lietaus? 

- Nesu tikras. Turbūt. 

Jis laukdavo lietaus, bet niekam  apie tai nepasakodavo. Jis laukė, kol jį išpraus gaivus vasaros lietus ir jam bus atleista. Jis tikėjosi, jog  vieną dieną jo trylika neramių naktų atsipirks…ir…jam grąžins viską, kas buvo atimta ir sunaikinta. 

-Ne tikėkis, o tikėk. 

-Tikėtis. Tikėti. Tik. 

P.S. Sapnavau, jog tūkstantis mėnulių apsupo tavo žemę, o tu..ramus pietavai, lyg nieko nebūtų įvykę.