Aš pasiklydau.
Kiek dar kūnų teks man glamonėti,
kol surasiu kelią į tave...
Kiek dar širdžių man teks atverti,
Kol surasiu kelią pas į tave...
Kelis degtukus, kiek popieriaus lapų
teks sudegint, kol atrasiu tave.
Kiek dar rašysiu Tau laiškus,
Kiek ilgai girdėsiu tavo vardą,
bet neužuosiu tavęs.
Aš išsekęs, ištroškęs ir nesavas.
Sublogęs, paliegęs, kiek pabalęs.
Išsiilgęs tavo būties manyje,
Išsiilgęs tavo rankų, tavo šilumos.
Aš ant prarajos, žvelgiu į bedugnę,
Kur tamsu, drėgna.
Kur uolos apaugę pelėsiu.
Kur saulės nė spindulio šviesaus.
Mano kūnas nusėtas mėlynėmis,
Pėdos pūva, akys neklauso,
Skausmo nebejaučiu.
Kasdienybėje prasmego mano mintys.
Aš alpstu, skęstu, man trūksta oro.
Aš degu.
Kur tu?
Atsisuk. Atsišauk, sugauk mane ir saugok.
Dovanok tam, kuris apspjovė mūsų pilis,
Kuriam žemas ir šlykštus mūs atspindys.
Kiek toli esi, kada mane rasi?
Kiek dar kūnų glamonėsi, kiek akių mylėsi
kol mane rasi?
Aš čia. Atsisuk. ČIA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą