hints

nesugebėjau ištrūkti:
kojos pinasi, rankos apkabinę tave.
nesugebėjau atsikvėpti, žiūrėti
nesugebėjau iš naujo savimi patikėti.

už tai šįvakar - mano saujoje išsilaisvinimas - bent trylika užuominų.

pirmoji nusiraminimui;
antra, kad pamiršt tūkstantį vakar;
su trečiąją aš atleidžiu Tau.
ketvirta - aš pats prašau atleidimo.

Penkta ir šešta kartu - todėl ramybė.
Skaičiuojat septintą - mano veiduos melancholiška šypsena.
Aštuntos prašau, kad viską pradėti nuo pradžių.
Devintoji -ji be bilieto atgal.

Dešimt, devyni, aštuoni, septyni, šeši, penki, trys, keturi, keturi, dešimt, penki, vien..

[spragt*]

ei? kur aš?
negirdžiu savo minčių. tyla primena gražiausius žmones, bet paliesti jų negaliu. ar tikrai čia esu?
ei! randu kažkokį plyšį, žvelgiu pro jį, ten kitas aš. jį, mane  visi liečia.
lyg pasidarė lengviau
lyg užgeso šviesa.

aš visur!
gatvėse, medžių viršūnėse, kalnuose, Jūrose.
aš tavyje, bet jau neilgam.
aš visur!
garse, šviesoje ir tamsoje.
Aš lietus, vėjas, ir mieganti gamta.

ir vėl tik aš. 

rytas iš vakaro

rytas iš ryto
ne savo lovoj bundu,
ne savo cigaretę degu.
rytas iš ryto
ne savo kūną liečiu.

diena iš dienos
šešėly vaikštau,
žvilgsnio nesutinku.--
diena iš dienos
savęs nerandu.

vakaras iš vakaro
po tavom kojom krentu,
kur gi tu?
vakaras iš vakaro
stiprybės meldžiu.

ir užplūdo naktis
vakar iš vakaro.
ir pasišaukė rytą
vakar iš vakaro. 

rytas iš ryto ne savo lovoj bundu, ne savo cigaretę degu, ne tavo kūną liečiu.

spalis

rudeniop Jis išseko,
paskutinius atodūsius atiduoda šąlančiam kamienui
kad oranžinė atgimtų į žalią,
o už dvylikos dienų vėl bustume pavasariu. 

*

šeštą naktį - Jis galvojo, jog mirs.
Jis paliko savo kūną ir pakibo ore. 
atrodo amžinybę levitavo virš lovos. 

"- aš nerandu savo namų. 
čia taip painu, man niekas nenori padėti. 
darosi vis sunkiau kvėpuoti. 
ne, nesipriešinu. "

ieškodamas savo lovos, kurią iš ryto buvo paklojęs viltimi, jog daugiau niekada nereikės pabusti vienam, Jis surado namą. 

jame aplink krosnį
išsirikiavęs tuzinas jaunų berniukų, 
vieną Jis pamena ypač ryškiai:
raudonplaukis, strazdanotas, 
išsigandęs, sugėdintas.
žvilgsnis - nebe gyvas. 

"-raudonplaukis man rodo, kad jų jau nebėra.
jis kartoja kažką apie vyrą ir moterį
ir tada man padovanoja nepakeliamą skausmą:
pats savu kailiu skęstu krosnies ugnyje iki tampu vienu iš jų. "

atsibudo Jis sukniubęs prie krosnies, 
smilko pelenai, berniukų nebebuvo, 
jaunuoliai ežeru nužengė šviesos link. 

savo kelionę Jis užbaigė dar kituose namuose. 

ant sniego baltumo sofos, didžiulėje verandoje 
sėdėjo jau seniai pražilusi moteris. 
senutė žvelgė į šviesą žaidžiančią miške,
nors jos pačios akys šio pasaulio jau nematė.
juoda, ilga chanel suknia, 
veidą dengė juodas gėlėmis siuvinėtas nuometas. 
rankose - senio mago dovanota lazda. 
Ji - pranašas. 

"-ji tiesė į mane ranką, prašė arčiau prieiti, 
kažką parodyti norėjo, kažką, ko seniai taip išsigandus nebuvo.
aš nedrąsiai priėjau, ji paėmė mane už rankos.
pabudau."

nors iš tiesų Jis taip ir nepabudo--

pavasariop iš jo figų medis derlingas išdygs. kas antrą birželį ir  kiekvieną rugpjūtį jį keturios alkanos kartos raškys, vaikų vaikai knygose vartys. 

ir aš. aš nepabudau.