kojos pinasi, rankos apkabinę tave.
nesugebėjau atsikvėpti, žiūrėti
nesugebėjau iš naujo savimi patikėti.
už tai šįvakar - mano saujoje išsilaisvinimas - bent trylika užuominų.
pirmoji nusiraminimui;
antra, kad pamiršt tūkstantį vakar;
su trečiąją aš atleidžiu Tau.
ketvirta - aš pats prašau atleidimo.
Penkta ir šešta kartu - todėl ramybė.
Skaičiuojat septintą - mano veiduos melancholiška šypsena.
Aštuntos prašau, kad viską pradėti nuo pradžių.
Devintoji -ji be bilieto atgal.
Dešimt, devyni, aštuoni, septyni, šeši, penki, trys, keturi, keturi, dešimt, penki, vien..
[spragt*]
ei? kur aš?
negirdžiu savo minčių. tyla primena gražiausius žmones, bet paliesti jų negaliu. ar tikrai čia esu?
ei! randu kažkokį plyšį, žvelgiu pro jį, ten kitas aš. jį, mane visi liečia.
lyg pasidarė lengviau
lyg užgeso šviesa.
aš visur!
gatvėse, medžių viršūnėse, kalnuose, Jūrose.
aš tavyje, bet jau neilgam.
aš visur!
garse, šviesoje ir tamsoje.
Aš lietus, vėjas, ir mieganti gamta.
ir vėl tik aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą