'''''''''''Migracija.

Gerai?

Blogai?

Nežinau.

Kelionė į niekur

Kartą atsibudau dideliam autobuse.
Ne. Tai, veikiausiai, buvo didelis, tiesiog milžiniškas lėktuvas. Skirdau.
Netoliese stovėjo patraukli stiuardesė, nors įdėmiau pažiūrėjus, pastebėjau, kad dešinė akis buvo stiklinė, o ausys atlėpusios. Nors.. dėl skonio nesusiginčijama gi. Tas lėktuvas skrido į niekur. Apėmė keista mintis, kad esu šalia prapulties*. Per nugarą ėjo šaltis, pėdos be perstojo prakaitavo, o mintys .. baisu ir žmogui pasakyti. Mintys kalbėjo apie nieką. Na, nebent apie prapultį. Bet vargu, net apie ją per daug negalvojau.
Užsnūdau.
Po to kai saulė švietė į kairį lėktuvo sparną nubudau ir sustingau, it lavonas. Nurijau seiles, po to apsidariau ir pamačiau kad lėktuve nėra keleivių. Nėra keleivių?? Mąstyk, Gyti, mąstyk. Lėktuve turi būti keleivių. Nesimatė nei stiuardesės.
Aptirpo kūnas, akis degino nepakeliamas karštas dūmas. Lėktuvas palengva prisipildė pilkų dūmų ir staiga virto milžinišku karstu.
Piloto nebėra. Liko vienas savame karste. "gal ir gerai",- nepagalvojęs pasakiau sau. Gal ir gerai... gal ir gerai.

*tai tokia būsena, kada nežinai ir niekas nesako kas esi ir kodėl.