O, parėjai!

Saulė aukščiau dangaus ir visų kalnų,
Šildo pavieniui kiekvieną, skirdama dalelę savęs.
Manęs neaplenkusi, švelniai pabučiuoja į skruostą.

Pabučiavusi nusišypso ir persikelia į kitą arkos pusę.
Šį kart mūsų jau daugiau, nebe šimtas, o tūkstantis.
Vakarop vis jaukiau ir jaukiau. Maži balkonėliai kužda senas
pasakas, o žmogeliukų statulos merkia akis - naktis.

gera. ne?

Ir atsivėrė dangūs ir prapliupo liūtys. Nesiliovė tris pilnatis.

Staiga sustojo ir iš aukštai sklindanti šiluma pradėjo šildyti mane.

AČIŪ.

Mes taip retai padėkojam, mes taip dažnai neturime laiko sau, savęs pažinimui.

Ei, DRAUGAI!!!

Ačiū JUMS. Kad esat, kad buvot, kad būsit. Už tą meilę ir gėrį. Už ta dosnumą, ir geraširdiškumą ir pasitikėjimą. Juk draugai - didžiausias turtas. Ačiū JUMS.

Kaip gera būti sveiku ir laimingu! Kaip gera gyventi rudenį ir žinoti, kad sulauksiu pavasario. Kaip gera žiovauti, krapštyti nosį, ryt nubudus stotis ant kojų ir nueiti į tualetą. O dangau, kaip gera girdėti žuvėdras!!! Kaip gera matyti mašinas gatvėje ir būti budriam, kad nepartrenktų. Kaip gera turėti stogą virš galvos ir minkštą guolį. Kaip gera. Gera valgyti, šypsotis, skaityti, girdėti, matyti, sėdėti, užuosti. Kaip gera turėti šunį!!!

Ei, tu iri pagalvok d4l ko tau gera gyventi. Ir pamiršk tuo paistalus, kuriuos kalba kaimynas. Neklausykit jų!!! Jiems gera bambėti ir skųstis!! Miau!!! Geros dienos visiems!!! Ir svaitės geros ir metų gerų!!!

auauauau