Saulė plieskia į nugarą, pakeliu akis - debesys.
- Lauki lietaus?
- Nesu tikras. Turbūt.
Jis laukdavo lietaus, bet niekam apie tai nepasakodavo. Jis laukė, kol jį išpraus gaivus vasaros lietus ir jam bus atleista. Jis tikėjosi, jog vieną dieną jo trylika neramių naktų atsipirks…ir…jam grąžins viską, kas buvo atimta ir sunaikinta.
-Ne tikėkis, o tikėk.
-Tikėtis. Tikėti. Tik.
P.S. Sapnavau, jog tūkstantis mėnulių apsupo tavo žemę, o tu..ramus pietavai, lyg nieko nebūtų įvykę.
