rakelės raktai

Rakelė ateina iš prieškambario verkdama. Ant jos krūtinės nudegimai, lyg būtų nuplikusi. Bet tik ten kur širdis, nežymiai matyti kaip toji plaka, atrodo - susprogs.
Rakelė ieško raktų turėjusių atrakinti, kadais tai išlaužtas duris.

- Nagi, Rakele, susikaupk, nepasiduok. Raktai. Raktai. Raktai. ,- lyg užsukta kartoja širdies ritmu.

Tai trunk lygiai tiek pat kiek trunka trumpam pasimiršti.
Nurimsta.
Ištekinusi ašaras į savo skruostus, Rakelė ima teptuką, juo apveda savo veidą, Kruopščiai apžiūri savo auksines kasas, ištyrinėja skruostikaulius, keletą minučių nenuleidžia žvilgsnio nuo savo lūpų.

- Gal aš negraži, - nedrąsiai kreipiasi į savo atspindį veidrodyje.

Tyla.
Tyla ir akiplėšiškas žvilgsnis veidrodžio link.

- Raktai! Kur raktai, kur tie supisti ranktai?!,- pratrūksta
- Atsirakink! Atrankink, aš jau pasiruošusi! Aš čia už durų! Kur raktai, klausiu?!!!!!!

Rakelėls krumpliai kruvini. Pro ranktų skylutę teka sūrokas vanduo, teka upeliu ir po truptutį plauną kruvinas, kažkada išlaužtas duris.
Staiga netikėtai prigęsta šviesa, netrukus vėl įsiplėskia. Aplink tyla.

Tyla. Tyla. Tyla. Tyla

Ant sienos pasirodo galybė raktų, ta galybė tokia didžiulė, jog sienos nesimato, dažnas raktas iškrypęs, ar nulūžęs, aprūdijęs. Kabo rinkiniuose po viena, po kelis. Jos siela raibsta nuo šio didžiulio atradimo, tai kas prieš keletą akimirkų atrodė neįmanoma, dabar - pasiekiama ranka.

Kambarys sušvinta rausva spalva. Rakelė atsikvėpia, jos kūną užlieja šiluma.

Būdama tokia savimi pasitikinti ir racionali, Rakelė negalėjo suprasti, kodėl kažkada atviros durys staiga patapo neįveikiamu sudoku, kodėl viename devynete vis pritruksta trejeto, o ketvertai buna net keli.

Susikaupti. Privalau susikaupti. ,- murma Rakelė.

Rakelė stovi nušvitus prieš raktais nukabinėtą sieną, pasitvarko plaukus, pasitempia. Rakelės akys nuo tušo pajuodusios, ašaros nuplovė ir skaistalus, kuriuos kruopščiai dėjo ryte. Tik ryškiai vyšninės lūpos, kaip jos meilė gyvenimui - spinduliavo ir kvietė mylėti.

Rakelė stiebiasi raktų, jos akyse ima mirgėti, rankos apsunksta, atrodo sunkesnės.. už šviną. Raktininkė susmunka ant grindų. Guli ant dešinio šono, teka ašaros iš dešinės akies. Rakelė lengvai skęsta. Jos nebėra.


Rakelės sapnas / kitas gyvenimas, nepažįstamoji

Rakelė atrakcionų parke. Valgo rožinę vatą, diena saulėta, pučia lengvas jūros brizas, aplink labai gražūs vyrai ir moterys. Bet tik vyras galėtų Rakelę pasisodinti į amerikietiškus kalnelius. Ir štai - ji jau ant jų. Šalia jos labai gražus paauglys tampantis vyru, veidą įžiūrėti labai sunku, pabudusi jo neatsimins, bet bus tikra, kad jis buvo pati gražiausia vyro metamorfozė. Jie kartu lėtai kyla į viršų, taip iš lėto, jog galima jausti kiekvieną pro šalį skriejančia sekundę.

Iš viršaus - viskas taip gražu! Ir gera, ir be karo, kvepia rožėmis, primena vandenyną. , - random epitetus dėliojo ji, lyg norėdama dar labiau supoetinti tą akimirką.

Užkilus į aukščiausią tašką Rakelė išsigąsta, užmerkia akis ir pasileidžia žemyn. Ji klykia nesavu balsu iš malonumo, ar tai iš baimės. Jos klyksmą atrakcionuose pamaino siautulingas klyksmas naktiniame klube.
Aplink draugai ir pažįstami, taip gerai dar nėra buvę. Skamba graži muzika, gėrimai liejasi laisvai. Prieš ją nedidelis stalelis, ant kurio gal dvidešimt septynios kokaino linijos. Rakelė kelis kartus linkteli stalelio link. Dvidešimt penkios linijos.

Rakelė pabunda be apatinių, ji išspjauna dar tris raktus.

Busdama iš sapno, ji kažką šnabžda, bet tas šnabždesys vėjams. Atmerkia akis. Prigesta šviesa, po to vėl įsiplieskia, vėl prigesta ir įsiplieskia. Rakelė atsistoja.






(...