Gyvenimas yra žiaurus ir neteisingas.
Gyvenimas yra žiaurus ir pilnas neteisybės. Ir visa tai mes sukuriame patys. Galbūt to nenorėdami, galbūt pasąmoningai, bet mes patys dėl to kalti. Tačiau kodėl? Kodėl mes norime taip gyventi, kodėl mums lietuviams yra artimas toks gyvenimo būdas?..
Yra sakoma, kad žmogui įtikti sunku, O gal visai neįmanoma.. Man yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie ne kartą mėgino pasitraukti iš gyvenimo pakeldami ranką prieš save. Jų mintys apie gyvenimą, jų patirtis pasakoja apie tai, koks yra žiaurus ir neteisingas pasaulis. Viena iš dažniau pasitaikančių priežasčių būna nelaimingos meilės pasekmės. Jei, atrodo, toks gražus jausmas, meilė, gali sugriauti gyvenimą, tai jis ištiktųjų toks gražus? Taigi, gyvenimą suluošina meilė. Kita vertus, gal mes nemokame mylėti, gal mes patys dar nesuprantame kas yra ta meilė. Kaip yra pasakęs vienas, nelabai žymus romanų rašytojas: "Norint teisingai Mylėti reikia talento." Ir vis dėl to gyvenimas, nelaimingos meilės atžvilgiu, yra žiaurus, nes meilė - gyvenimo dalis.
Gyvenimas yra žiaurus vaikams, kurie buvo priversti suaugti per anksti. Tokiems, kurie yra nekalti dėl savo nuodėmingų tėvų ir yra priversti gyventi vaikų namuose. Gyvenimas vaikų namuose yra pilnas fizinio, psichologinio smurto. Visa tai jų suvokimą apie gyvenimą nudažo pilkai. Kita vertus, vaikas turėtų džiaugtis nebegyvenąs su girtaujančiais tėvais ar gatvėje. Tačiau vaikų, vaikų kurie tuo džiaugiasi yra mažai. O visiems kitiems - gyvenimas atrodo žiaurus ir neteisingas.
Gyvenimas yra žiaurus tam tikroms socialinėms grupės. Žmogus, kuris išsiskiria iš pilkos visuomenės masės pasakys: "Gyvenimas yra Žiaurus ir neteisingas". Vien dėl to, kad jis nėra toks kaip visi. Ji visuomenė atstums. Jam teks praeiti ugnį ir vandenį, kad išgyventu negailestingoj visuomenėj - negailestingam pasauly. Kai žmogus jaučiasi nereikalingas visuomenei, jis pradeda išgyventi destruktyvųjį gyvenimo laikotarpį. Tuomet žmogus gali pradėti vartoti narkotines medžiagas, gali pradėti save žaloti, jiems gali kilti suicidinės mintys. Jiems gyvenimas tikrai nėra mielas. Bet, argi, ne mes patys esame savo likimo kalviai? kas, jei ne mes, esame atsakingi už savo gyvenimo būdą, kaip teigtų liberalai. Užtat Šitoks gyvenimo būdas kelia asocijas su gyveno žiaurumu jiems.
Vienaip ar kitaip, gyvenimas yra per daug žiaurus, kad mes patys vieni, be niekieno pagalbos, jį išgyventumėm. Gyvenimas nesikeis, kol patys to nepadarysime. Viskas prasideda ir baigiasi mumyse.
Galiausiai viskas bus gerai pabaigoje. O jei nėra gerai, tai tik reiškia, kad dar ne pabaiga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą