Nervų uždegimas.

Antradienis. Beveik Vidurnaktis.
Galvoje vis skamba žodžiai kuriuos ne kartą ištarė
labai geras mano draugas, žmogus kurį labai gerbiu.

/Šimtą kartų tavimi aš nusivyliau.
Šimtą kart vidukelėj mečiau.
O kaskart jaučiu ir vėl kad myliu,
Ir kažin ar ne labiau, ir kažin ar ne labiau./

---

tik dar nesuprantu
ar ateis tokia diena
kai galvoje neliks niekų
o vietoj jų daug smegenų.
Ne betkokių, o veikiančių.
galinčių mąstyti ir žinoti
kas bus ryt, poryt.
gal taip gyventi ir neįdomu
bet gal bent suprasiu kas esu.
Dar pamąstau, o jeigu vieną
dieną taip imtų ir įvyktų
kas tada? gal aš suvokčiau
jog nesu išvis. gal aš
tik marionetė.
o jei ir tai būtų tiesa ar aš
mėginčiau nutraukti nuo savęs
tuos siūlus, virves ir ryšius,
kuriais esu manipuliuojamas.
tik kvailas įrankis tuščioje
dėžėje. ne. ne. taip.
muzika. muzika sušildo mano sielą,
ji paliečia kiekvieną mano
ląstelės dalį ir virpina širdį.
širdis jos nėra. ten tuščia, o gal ji
nudegė ir dabar užsidarė duris. sako:
-ačiū ne. svečių gana.
o jei taip? kas tada? badas ir mirtis.?.
ar įmanoma susigražinti jausmą.
fuu. ka čia šneku. nieko nėra
neįmanomo. net ir iš istorijos galiu
gauti 10, jei gerą savaitę pasėdėsiu
ir pasimokysiu vien ją.
Ji. jos.jai.ją.joje.ja.
Jis. jo.jam.jį.jame.juo
---

Artėja kalėdos. fuu. nemėgstu kalėdų.