Vos užmerkiu akis ir tylu, ir ramu.
Ir triukšminga buitis kaip nuklydę gandai
Ir svaigsti ir stebies valandėlės džiaugsmu,
ir kaip laimės dvasia bekraštybėj skraidai.
Vos užmerkiu akis - tu ir vėl su manim.
Pagrobta iš nakties mėlynųjų žiedų.
Su skausminga dvasia, nuodėminga mintim
Ir likimo lemties amžinuoju kerštu.
Mano skausmo diena tau šalta ir nyki.
O tave aš kaip šviesųjį džiaugsmą šaukiu,
Ir kasdien tu viena mano maldą baigi.
Neatmerkim akių, neatmerkim akių.
Saulius Mykolaitis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą