fy

sudužo mano laivai, tik pasiekę uostą. nors nebuvo vėjo, buvo tylu ir ramu, jie sudužo tavo dulkėtoje virtuvėje.

susitikime su viešpačiu, retai pagalvoju, ar tai tiesa. ar tai sapnas. tai tiesa?
susitikime su savimi, prie balto monitoriaus ir klaviatūrą prieš jį, aš suskumbu nebeatsigręžti. nebematyti. užsimerkti ir pajausti tikrai, nesuvaidintą ir tobulą prisišvartavimą prie tavęs. dingsta.

suteik man sparnus, kad galėčiau pabėgti. Pasiilk, manęs, jei taip neapkenti. Išpiešk sau saulę, ir būkite laimingi!
ateik, aš tave paguosiu ir sušildysiu, bet nepažadu. nes tu man pažadėjai pažadą, kurio nėra, o dabar... dabar aš dulkė.

Aš tave jaučiu ir matau, o tu tikrai esi? Ar tik tie žiburiai lekiantys į naktį mane klaida? Aš juk čia, aš tavęs laukiu.. ruošiu save, kad tau galėčiau dovanoti. o tu priimsi dovanas? NE? kodėl ?? juk smagu, juk šypsaisi, juk nori, bet nemoki. o mokėti čia nereikia, ir plius nieko nekainuoja. tu turi pinigų? aš turiu tiek, kad užteks man tau ir mūsų vaikams. pasiimk mane. aš laukiu kol ateisi ir pasakysi, kad jau viskas. kad jau tu jau aš jau mes.

VISKAS.

apleidžiu tavo dulkėtą meilės virtuvę. nesididžiuoju, bet ir neesu kaltas, per daug dulkių..per sunku vienam tvarkyti namus.

come.

/Come away with me and 'll never stop loving you.. /

laimė

Mano kūnas šąla, siela tvinsta krauju ir aš tavęs nebejaučiu. Kur tu nuėjai... Aš nespėjau pasekti paskui.. aš turėjau reiklų, juk aš užsiėmęs kartais.. O dabar tavęs nebe surandu.. turiu tiek laisvų dienų ar tavęs nebematau, nebe pastebiu.. negaliu pasisveikinti, ir pasakyti, kad šiandien man gražiai šypsaisi. Kur dingai?

Kur man tavęs ieškoti, jei aš savęs nerandu. Aš negaliu.. negaliu pas tave ateiti mano kojos nepaklūsta man. Aš springstu nelaimės dėmesiu. Aš dūstu ir man tavęs netrūksta. Aš.. pasiilgau šypsotis atgal. Pasiilgau mylėti tave ir tavyje maudytis, švytėjimo pasiilgau. Noriu kalbėti su tavimi nejudinant lūpų.. tik akimis ir mintimis. Negi nematai, kad aš tave myliu ir be tavęs aš niekas. O tu?

Kur tu? Atsirask, laime, aš tave renkuosi.
AŠ TAVE PASIRINKAU.

n

Vien nuo minties, kad tai gali būti tu, man svaigsta galva. Apsvaigstu, kai vaikas išpūtęs didžiulį burbulą iš gumos. Nutirpsta kojos, rankos, nebežinau ką tau pasakyti. Tada pradedu maivytis, apsiprantu ir iš naujo tave įsimyliu.
O tu nesikeiti.. tu visąlaik taip pat. Tu maivaisi? Tu... esi?

Kur tu?
Ir taip visada.. ESI SAVO NEBUVIMU.

Bodleras

Reikia būti visuomet girtam. Tai viskas: tai vienintelis dalykas. Kad nejaustum baisios Laiko naštos, kuri laužia tau pečius ir lenkia tave prie žemės, reikia svaigti be atvangos.

Tačiau nuo ko? Nuo vyno, nuo poezijos arba nuo dorybių, kaip jums patinka.

Tik svaikite.

Ir jeigu kartais - ant rūmų laiptų, žalioje griovio žolėje, niūrioje savo kambario vienumoje - jūs pabusite, svaiguliui aprimus arba dingus, paklauskite vėjo, bangos, žvaigždės, paukščio, laikrodžio, viso, kas bėga, viso, kas vaitoja, viso, kas užteka ir nusileidžia, viso, kas gieda, viso, kas šneka, paklauskite, kuri dabar valanda, ir vėjas, banga, žvaigždė, paukštis, laikrodis jums atsakys: "Dabar apsvaigimo valanda! Kad nebūtumėte vergai, Laiko kankinami, svaikite, būkite nuolatos apsvaigę! Nuo vyno, nuo poezijos, nuo dorybių, kaip jums patinka.

Ar aš...? NE!

Ar aš gražiai atrodau? Taigi, kad - ne! Ar aš labai laiminga? Priešingai - buvau, esu ir būsiu visiška nelaimėlė. Ar yra laimingesnių už mane? Taip tiek ir tiek, visi aplinkui! Tai aš pati nelaimingiausia pasaulyje? O, taip, pati nelaimingiausia pasaulyje. Gal aš turiu draugų? Ne, aš nepakeičiamai vieniša! Gal aš talentinga? Deja, deja... Ar jis nors mane myli? Jis daugiau ar mažiau myli visus ir visas, bet būtent manęs - ne. Ar aš jaučiuosi likimo nuskriausta? Taip!!! Ar aš būsiu laiminga kada nors? Ne, niekada, niekada, niekada...

labas, rudenėli

Spalis.

Labas, rudenėli!
Kaip laikaisi? Pasiilgai manęs?

Forgive me father I have sinned.