sudužo mano laivai, tik pasiekę uostą. nors nebuvo vėjo, buvo tylu ir ramu, jie sudužo tavo dulkėtoje virtuvėje.
susitikime su viešpačiu, retai pagalvoju, ar tai tiesa. ar tai sapnas. tai tiesa?
susitikime su savimi, prie balto monitoriaus ir klaviatūrą prieš jį, aš suskumbu nebeatsigręžti. nebematyti. užsimerkti ir pajausti tikrai, nesuvaidintą ir tobulą prisišvartavimą prie tavęs. dingsta.
suteik man sparnus, kad galėčiau pabėgti. Pasiilk, manęs, jei taip neapkenti. Išpiešk sau saulę, ir būkite laimingi!
ateik, aš tave paguosiu ir sušildysiu, bet nepažadu. nes tu man pažadėjai pažadą, kurio nėra, o dabar... dabar aš dulkė.
Aš tave jaučiu ir matau, o tu tikrai esi? Ar tik tie žiburiai lekiantys į naktį mane klaida? Aš juk čia, aš tavęs laukiu.. ruošiu save, kad tau galėčiau dovanoti. o tu priimsi dovanas? NE? kodėl ?? juk smagu, juk šypsaisi, juk nori, bet nemoki. o mokėti čia nereikia, ir plius nieko nekainuoja. tu turi pinigų? aš turiu tiek, kad užteks man tau ir mūsų vaikams. pasiimk mane. aš laukiu kol ateisi ir pasakysi, kad jau viskas. kad jau tu jau aš jau mes.
VISKAS.
apleidžiu tavo dulkėtą meilės virtuvę. nesididžiuoju, bet ir neesu kaltas, per daug dulkių..per sunku vienam tvarkyti namus.
1 komentaras:
Aš ją suprantu, rimtai
...o tada ji ir sako – nepyk, aš
nieko negaliu su savim padaryti –
o aš ir sakau – nepykstu,
žinau, apie ką tu; aš irgi
nieko negaliu su savim
padaryt
bandžiau su savim lošti kortomis
bandžiau su savim kalbėtis gražiuoju
bandžiau ant savęs rėkti
bandžiau su savim gerti vodką
kartą netgi bandžiau su savim
susikibt už mažųjų pirštelių
mėginau su savim net ir tai,
ką kartais darau su tavim,
na žinai juk.
ir nieko, įsivaizduoji,
nors verk.
suprantu tave, bet tu irgi
suprask: jei tu išeisi, tai kaip aš
čia būsiu tada su savim
be tavęs.
Rašyti komentarą