Vien nuo minties, kad tai gali būti tu, man svaigsta galva. Apsvaigstu, kai vaikas išpūtęs didžiulį burbulą iš gumos. Nutirpsta kojos, rankos, nebežinau ką tau pasakyti. Tada pradedu maivytis, apsiprantu ir iš naujo tave įsimyliu.
O tu nesikeiti.. tu visąlaik taip pat. Tu maivaisi? Tu... esi?
Kur tu?
Ir taip visada.. ESI SAVO NEBUVIMU.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą