ketvirtadienis, vasario 2

nurašytas laikas. vienas du

Nuraškytos mano vasario pirmosios dienos, nutūpę norai slepiasi olose. Tie, kuriems nepavyko ištrūkti iš žiemos speigų, įsipainiojo medžių šakose, po troleibusų sėdynėmis užmigo. Susidoroti su minusais nepavyko, negrįžo, nemato ir negirdi. Apleido mane, mus, ir mano.

Laimingas mano pasauli, 

kur tu esi su savo spalvomis, šiluma ir pietvakarių vėjeliu?
ar ilgam apleisi mane, ar ne?

Juk žinai, aš ne už ilgo turėsiu išvykti, ar pavysi mane. Ar man tave pavyt?

/ Sugrįžk greičiau kartoju, kol dar gyvenimas nepamintas po kojų. /

Komentarų nėra: