draugų

aš labai pasiilgau savo draugų.
pasiilgau savo draugų, kuriuos apkabinti gera.
tų, dėl kurių gali paaukoti viską, kas tikra.
pasiilgau savo draugų, kurie ištroškę liestis,
įkvėpti ir atsiduoti, bet niekada neperžengs linijos.
linijas mes piešiame savyje, tada iš naujo apsikabiname ir mylime.
aš pasiilgau savęs kupino meilės iki išprotėjimo,
bet nepasiilgau tablečių.
aš nepasiilgau apsvaigti.
aš pasiilgau savo draugų, netikros tikrovės
ir švelnaus prisilietimo. akimirkos kada
niekas nesvarbu, tik ta akimirka, nes
galvoji, jog tai truks amžinybę.
aš nepasiilgau rytojaus, aš noriu, kad jis neateitų.
jis neateis jei šiandien niekada nesibaigs,
o aš pasiilgsiu savo draugų.

juodi ežerai

palikęs dienas į naktį krentu.
rūkas žolėje glosto mano pamėlusį veidą.
žvelgiu į dangų, kuris taip toli -
dievo rykštės kvepia tavimi.
aš nenužudžiau tavo tikėjimo
bet savąjį iškeičiau į akimirką,
į septynias sekundes malonumo,
todėl "aš" dabar minta mirtimi.
aš grįžtu į žemę iš kurios atėjau
tam, kad savo misija pradėčiau naujai.
nubusiu aš po medžio šaknimis
jaunas, skaistus ir nerūpestingas,
vėl į dangų žvelgsiu,
tik šis bus taip arti, jog ranka pasieksiu,
kojomis žengsiu ir tada
iš naujo savimi patikėsiu.

vartai

 -222-

aš tavo sapno sargas
tavo protas blaivus
aš tavo raktas į šiandien
tu - man gražiausias dangus
jūros, ledynai ir mano širdis
marso kanjonai, ryklio dantis
bažnytinės žvakės, mirusių kuždesys
ženklai kur man rodai
prašau atverk man akis

mano nuplikusios akys nepraleidžia nei vienos detalės. aš žinau kiekvieną tavo džiaugsmą ir skausmą tavo pažįstu. ji apgyvendinu savyje tam, kad tu atvertum duris ir man maloningas būtum. taip mylėjau jau kelis šimtus kartų, tiek svaigo galva, o iš susijaudinimo alpau. keturiasdešimtą dieną aš tave paleidžiu žengti pirmyn, o pats lieku vakuume. slankioju krantine ties pragaro vartais. laukiu kol mane pasitiks ir pasiims kartu. saulė netekėjo nuo gimimo, viltys žiburiais į nebūtį lekia. aš esu čia.

ilgstu švelnių tavo rankų, todėl apsimetu, jog tavęs nėra. vaizduose, kuriuos tau dovanoju, aš laimingai žiūriu į pasaulį, ko tais į edeno sodą stiebsiuosi. mano delnai glosto rugius, skruostai įraudę, akys spindi lyg bučiau švarus. mano galvoje tu kaip filmas, kurį aš vis nevalingai atsuku nuo pradžių. nepasiduok.

sudie.

carpaccio

So I bring my muscular organ to the table,
It pumps blood through the blood vessels of the circulatory system.
In my right hand I hold a diamond blade knife.
It is soaked in rivers of clear saline fluid secreted by the lacrimal gland. 

I cut the organ again and again. 
I repeat it twelve hundred times. 
When serving carpaccio of mine
I put some eruca sativa on side--




So everyone feeds
With no need to strive.

 they stop with Champagne, which I do not like