Ironija suvedžiojusi šventes

I hear in my mind all of these voice.

Kalėdos . Kalė dos . Kalė Duos.

Aš atsiprašau. AŠ ATSIPRAŠAU.

sudiev

discovering the world

Pradėjau iš naujo tyrinėti pasaulį. Jausmas neblogas: vėl pažįsti žmones, vėl juos stebi, vėl susidraugauji. Išties.

Esu dėkingas naujiems draugams, kurie pasiekė mano pasaulį, jį sudrebino ir kažkiek pakeitė. Pasimokiau. Dar vis mokausi. Kaip bendrauja žmonės, ką veikia, ką mąsto.

ką reikia daryti, kai susižavi žmogumi?
jam pasakyti, ar ne?
puoselėti susižavėjimą, ar ne?
tylėti ir mėgautis kiekviena akimirka ar leisti jam tave pažinti?
bėgti ir slėptis ar atsiverti?
naudotis proga ir ir dėkoti kūrėjui už pažinimą ar to vengti ir keikti likimą?


Gera, gera gera geeeeera būūūt.

ON THE RADIO. AH AH AH.

Jaučiuosi keistai, after all. pasimetęs ir dar labiau nesuprantantis savęs, bet man tai patinka. Jaučiuosi išsikraustęs iš proto, jaučiu, kad reikia pasimatyti su specialistais, kurie man padėtų. Bet man gera. !

This is how it works.

Myliu. Bet ką nežinau. ?

skrenda

/Mano kiemo pačiam vidury
Visą rudenį lijo lietus
Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus/ A.K.

Neprašau daugiau tik padėti pažvelgti į kitą keisto gyvenimo pusę. Į ta spindintį veidą, kurio jau taip seniai nemačiau.

Gyvenime niekas nevyksta be priežasties. Viskas, ką patiriame, su kuo susipažįstame, ką veikiame - yra ne šiaip sau. Taip ir savijauta ne šiaip sau, tik dar nežinau, ko turėčiau pasimokyti. Ar tai reiškia, kad pasaulis mane glosto, ar kad braižo juodais it laumės nagais? O gal tai kažkas daugiau, gal ruošia dar didesniems ir sunkesniems išgyvenimams? Juk už vieną muštą - dešimt nemuštų. SESIJA. Aš labai tikiuosi, kad manęs nepašalins iš didžio KU. Viešpatie, kur mane įleidai?
Taip norėčiau sutikti žmogų, kuris galėtų atsakyti į visus man rūpimus klausimus.
Kur dingo tas žmogus, kurį matydavau veidrodyje, jusdavau savyje?
Kas privertė taip stipriai pasikeisti ir gyvento toliau, lyg nieko nebūtų nutikę.
Ar tas pasikeitimas į gerą.
Ar aš galiu kažką pakeisti, jei galiu - ką? Kaip?
Kiek ilgai tai truks? Gal dar savaitę ir po to niekada nebus taip šūdinai?

/O mes pričiupsim pavasario vėją./

Jaučiu, kaip tolstu nuo man brangių žmonių. Baigiu sustabarėti nuo nepaliaujamos šizofrenijos antpuolių, nuo "tuščio stiklainio" savijautos, akys atrodo išpampę nuo skysčių, kurie beldžiasi kasdien, bet yra barikada ir mano veido užtvenkti negali. Gal tada pasidarytų lengviau?

/Už bausmę leiskite mane prie jūros/ A.K

Kartais galvoju, kad būtų geriausia susilieti su Jūra ir išeiti. Kūną užlieja šiluma, plaučių alveolės tampa bejėgės, potvynis. Nebėra . O manęs pasigestų? O ar aš savęs pasigesčiau? Vargu.. TAI niekada netrukdavo taip ilgai, kaip šį rudenį. Aš taip laukiu naujo vėjo gūsio, kuris įkvėptų gyvenimui ir kūrybiniams atradimams. Bet vakarų fronte nusimato ramu ir nevėjuota.

/Ieškok manęs. Aš ieškau tavęs./

milijonas ???

Vis dar laukiu tos dienos, kada mano veidą dažniau aplankys šypsena, o mintys bus ne apie mirtį, nelaimes, siaubus ir tragedijas,o apie gražų pasaulį, spalvas, troškimą gyventi. Mylėti ir būti Mylimam.
Ruduo jau senokai baigėsi, bet ir žiemos dar nematyti. Kaip nemokšiškai nemoku gyventi ramaus, lengvabūdiško gyvenimo. Stengiuosi atsikratyti minties, kad amžiams esu pasmerktas vienatvei, bet nepavyksta. Kodėl manęs nebežavi žmonės, o jei sužavi - jie nekreipia dėmesio į mane. Kam gyvename tokiame užburtame rate? Kodėl šių dienų žmogus ypatingai vertina viską kas materialu: rūbai, daiktai, ect. Kodėl jiems neužtenka jėgų atsispirti XXI amžiaus paistalams ir pasinerti į dvasios tobulinimą?
Pastaruoju metu daug mąstau. Gal per daug. Mąstau apie daug dalykų. Apie: pasaulio pabaigą, apie meilę, vienatvę, apie studijas, apie darbą, pinigus, humaniškumą, būtas ir nebūtas religijas, apie pirkinius, apie draugaus, nepažįstamus žmones. Kur pasiklydo mano antroji obuolio pusė? Kodėl neturiu žmogus su kuriuo susiečiau simbioziniais ryšiais? Kur mano papildytojas? O ką man papildyti savo buvimu? Kodėl žmonės man nustojo duoti, o tik ima ir ima. Kodėl mano problemos retam įdomios, o tam kam įdomios - mažai rūpi, ištiesų. Kur galima surasti gyvą žmogų, ta patį gyviausią, kurio auros spalvos tonas sutaptų su manosios?

Kada aš nustosiu skųstis? Kada nustosiu būti tokiu apgailėtinu ir atsiversiu draugystei? - Dar negreit.


Kodėl? Kam? Kas? Už ką? Kada?

NIEKADA.


I used to sing for you.

nebaisu.

/man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų./

Taip po truputį ir gyvenu. Dangus skaidrėja, žemė lėtina apsukas. Kad ir kaip bebūtų keista siela rimsta, o kūnas vis labiau ir labiau paklūsta racionaliajam protui, nepriekaištaudamas ir netgi rodydamas nuolankumą. Rudens štrichas baigiasi. Nors dar sapnuoju nepageidaujamus sapnus, bet jie blėsta ir vis mažiau įtakos daro mano asmeniniam gyvenimui.

Kaip gera: širdis traukia arijas, siela spindis, miegas vis ankščiau paglemžia į sapnus. Nebegalvoju apie pasaulio pabaiga, globalines negandas ir gimstančius negyvus vaikus. Nebegalvoju apie prekybą žmonėmis, apie nepilnamečių tvirkinimą, apie artėjančia sesija, kuri, beje, man nieko gero nežada. Artėja kalėdos. Nemėgstu Kalėdų. Kalėdos - šeimos šventė, ramybės ar linksmybių metas. Manoji (šeima) - byra, traukiasi. Gal dėl šalčių, gal dėl įvairių negandų, bet byra. Tai Kalėdų metu nors persiplėšk, o iš tikro nei į kairę, nei į dešinę. Tai tokios ir Kalėdos. Visos kalėdos tai pasikeitimas materija. VISKAS.

/Aš matau. Nebematai! tuoj iškrisi iš kaimyno balkono./

Drugys.

Praplaukė dar viena nieko gero nežadanti diena.
Dvasinis pasaulis, atrodo yra, pūva visame kame, o galvoje skamba frazė "TAIP BUS NE VISADA". Rodos, turėtų paguosti, bet kartu varo į dar didesnę pražūtį, o kol ją (pražūtį) pasieki, po truputį virsti daržove. Tada esi kiaurai tuščias, jauti, kad tavyje vyksta kataklizmas, o tavo smegenis pradžioje tvindo šalčio, o vėliau - apmirimo syvai. Ne gana to, tavo kūnas atsisako veikti. Nebereikia nieko: nei miegoti, nei valgyti, nei sekso, nei mankštos. Kūnas taip virsta daržovės atlieka. Kai galiausiai savo priešą - Kūną, priverti krustelėti, sąmonę užplūsta iš gilios pasąmonės išlendantys menkos savi-vertės teiginiai, kurie vėl nuraminą raumenis ir draudžia atlikti bet bet kokį fizinį veiksmą.
Taip gyveni žmogus ir pūvi. Tačiau tikiu, kad dar atgysiu ir kaip žaluma išsikerosiu ankstyvą pavasario rytą (tik ankščiau).
VISKAS.

Dž.B.

It may be quite simple but, now that is done.
How wonderful life is, now you're in the World.

-Ką reiškia būti desperatiškoj padėtyje, kai atrodo, viskas nesiseka, visko trūksta?
-Reiškia, kad per daug gerai gyveni! Papasakok, kaip savaitgalis?
-Oi, savaitgavos nežmoniškas! Dešimtys skirtingų įvykių perpynusių, lygtais, eilines dienas, sudarė labai įspūdingą kontrastą ir įtvirtino esybę. Poto, kaip visada, viskas baigėsi ir grįžti prie žiemėjančio rudens depresijų maratono. Grįžau.
-Bet ar nereiktų pasidžiaugti, kaip suprantu, didingu savaitgaliu?
-Žinoma, kodėl gi ne, tačiau ar verta? Vargu. Matai, kai labai džiaugiesi, tada labai ilgai apie tai galvoji, o tai kelia tau graudulingą liūdesį. Dalykai, kuriuos ilgai prisiminsi, visada atveda į nostalgišką vienatvės jausmą, ir taip žmogus, trumpini sau gyvenimą. Pabuvai, pasidžiaugei ir užteks. Daugiau nereikia.
-Aha.
-Apskritai, kalbant apie tokius rimtus dalykus, negalima nepaminėti, kad žmogus esi pats kaltas dėl visko kas vyksta. Ir pasekmės tavo gyvenimui. [tyla] Tai va.

I adore people who know how to play LIFE. Who are aware of rules and cheating. That's it!

kodėl gi , dievai.

Kai ateis šventas, NIEKADA!

Livin' in a cage, which is full of nonsense. Yh, my city is in the west of country. That means, I have SEA next to me. Pardon, still... I cannot see and advantages livin' here. No nothing. Maybe this means that I'm too depressed these days, but obviously, I can't take the fact : I'm stuck here.
On the other hand, I might have something to learn from this, for e.g. how to deal with things you MUST do. There's no way to avoid that.
I hate the science reform, I hate everything, what's in LT. You might start judging me, that I don't cherish my nation, that I don't like my country. But here's thing for you: I DON'T really CARE. It sucks, that I can't live here like I want to, without being judged. It sucks, that country can't offer me anything to improve my self. We have the parliament, we elect it. And according to the fact that PARLIAMENT/Government equals BULLSHIT, I can come to a conclusion that our nation is retarded and slow-minded, they are ok, with the shit they have.
Am I being to harsh? Well, maybe, but it's the I feel about all stuff.

Though I come from, small town, I can't say that I like being GREY. And I can't say that I am normal. No I'm not. But I'm proud of my self. Though, I made lots of mistakes. I hurt people, I used them, I lied and suffer for what I did. I know some people might say, that I'm a bad person. But hey are wrong. WE ALL DO MISTAKES. But we try to get over it, keep on livin'.

I just wanna say that, I am sorry for the thing I've done, I have never wanted to hurt somebody, or something like that. I want everyone to have a satisfaction about their lives. That's it.

/Your friend is close, but enemy - Closer. / J. C.

Gerbiami Menų Fakulteto, dar taip vadinamo DURNYNO, gyventojai, šildymas įjungsime, kai Jūsų venomis nustos tekėti kraujas.

Dienos tirpsta kaip braškiniai ledai karštą vasaros dieną. Pirmadienis, po to antradien, treciad, ketv, p...[pšššš.]. Tačiau progreso nėra, nebent regreso užuomazgos. Vis kyla vidinis konfliktas, kuris kelia grėsmę mano racionaliajam aš, ir mano nerimas nemažėja. Įpusėjo ruduo, įpusėjo semestras. (m)ŪūūūūŪŪūŪ.

We're catching bullets with our teeth.

Rudedniui.

/Ir nežinau kas bus rytoj. Pabūk, pabūk dar senas drauge. Gal susitiksime net tuoj. Kažkoks kartėlis gerklę griaužia. Būk geras dar po vieną taurę../

Ištrink. Sudegink. Sušlapink. Ištirpdyk. Sunaikink.
Tegu nebelieka nieko kas taip ilgai kankino, kas graužė ir smukdė.
Pamiršk- pabėk, nebegalvok - neprisiminsi.

Rusvi lapai, kaip žmonės krenta, užuot pasilikę aukštai kad ir šalta. Dabar žinau, kad rudeniop man lemta užmiršti, tai kas gera. Juk tai šalta. O kad lapai, kaip žmonės krenta.

Kaip keista, kad rudeniop širdį užlieja toks nemalonus, bet šildantis jausmas. Truputį raminantis, ir kartu nerimą keliantis. Neramią sielą nešioju. Persekioja kvaila racionaliojo "aš"mintis, kad reiktų išpažinties. Nors, atrodo, nieko blogo nepadariau. BET kažkas dar bus. Nežinau, o gal dabar darau nuodėmę mėgindamas pabėgti nuo savęs. Juk.. Juk nuo savęs nieko nepaslėpsi ir niekada nepabėgsi, kad ir kur nukeliautum, kad ir ką benuveiktum. Tave visada persekios tavo antrininkas, nešiojantis paveldėtas psichines paslaptis.
Kaip pasakyti rudeniui SUSTOK. Nebeateik. Nebelaukiu, nelaukiau ir nelauksiu tavęs! Anas vistiek ateis, aš žinau, visi žinom. O kaip nusimesti nuo pečių tą rudens užkrautą naštą? Įmanoma? Ne.

Jaučiuosi šūdinai.
/Šauniai šiandieną puotauja karalius. Lenkias didikai, tarnai iki žemės. O muzikantas išeina iš salės ir į tarpuvartės akmenį remias./

vėl.

Ruduo. Grįžau.

Studijos;
Klaipėda;
Universitetas;
Fakultetas;
Teatras;
Režisūra;
Vaidyba.

Vėl brendu į neišsenkamą nevilties ir depresijos liūną. "Nieko gero - ŠALTA".
Neišsipildo lūkesčiai.



Ate.

žaidim.

Game?
Game.

Gyvename kvailame žaidime. Niekas nelaimi, niekas nepralaimi. Nėra nei pirmų, nei antrų, nei trečių vietų. Betikslis žaidimas. Tačiau dėl kažkokių priežasčių visi žaidžia Gyvenimą. Kam? Juk niekas nelaimės. Tavęs negali diskvalifikuoti, išmesti. Treneris tavęs neatsisakys, kad ir koks gyvenimo klipata būtum. Telieka laukti kol išnyksi savaime, ar paskatintas įvairių žaidimo įmantrybių, vienas ar su draugu, pasitrauksi iš žaidimo suklastodamas likimą. Tačiau taip paskatinsi draugus, artimuosius tęsti žaidimą dar didesniame skausme. Kam to reikia? Taip, Tau. Pertai, mesk tai iš galvos ir drąsiai žaisk iki tave galas. Geriau gal ir nebus. O jei bus tik blogiau, turėsi progą išgyventi, o išgyvenęs būsi laimingas, kad tau tai pavyko. Kam tu save nuvertini? Kodėl mėgini išsikasti duobę?

Don't waist time on your mind. Pass me by, I'll be fine. Just give me
time...

Džiaugiuosi, kad myliu tik vieną kartą gyvenime ir visada mylėsiu. Visada. Tai.. it gyvenimo variklis. Turbina. O, kad būtų tokių žodžių mano netobulai meilei apsakyti. Nėra. [susitvarkyti gyvenimą reiktų, gal tada...].

It's an animal world.

Buvau čia anksčiau, sėdėjau ant žėmės, šitame pilkame kambaryje. Jis be langų ir be durų. Be sienų, be lubų. Tik kiauras pilkas kambarys. Persisunkęs skausmo ir kančios. Agresijos ir juoko. Džiaugsmo ir liūdesio ašarų. Melsk už mane, kad gyvenčiau, Pertai. Melsk už save.

Sudiev. Aplankyk dažniau.

Buvo pamiršęs, kas tu. Dabar

pamenu. AČIŪ.

P.S. Give me a kiss, to build a dream on.

P.P.S. I wish you the best. Don't leave. I beg you.

AČIŪ

AČIŪ