trečiadienis, vasario 25

Smoke

Štai į ką reikia žiūrėti! Štai kur didybė!



antradienis, vasario 24

Mokykla gadina mokinius gabius.

Mokykla gadina mokinius gabius.
Nežiūri ji: dar gyvas jis, ar greitai žus..
Ir bėgant metams taip toliau
Jau liko vien tik robotai veikiau.

"Bet mokykla savotiškai svarbi?!"
Taip mano net menų kūrėjas.
Bet ar tikrai tam save naikini?
Kad po to kur grįžt nebežinai..išėjęs.

Mokykla. MOKYKLA. Mo-KYK-la.
Kas per vertybė mokykla?
Keista, šalta.. be sielos, nejau-tri
Vargu ar bus man ji brangi.

2009.II.23

sekmadienis, vasario 22

Žuvis Vandenyje.

Na ką, buvau VILNIUJE. Gera. Grįžau. O čia? Lyg oro trūksta, lyg norisi eiti.

[nuo pradžių].
.

Taigi, penktadienį išvažiavau į Vilnių. Į miestą kvepiantį ne tik CO2, bet ir bohema. - Koks bohemos kvapas?,- NEžiNAU. Bet toks, kada įkvėpęs jo į plaučius, pasidaro taip gera, vis it per rūką. Mąstai kitaip, elgiesi kitaip. Būni kitoks. Keista, bet gerai. Miela faina ir panašiai:} myliu Vilnių. Nu žuo, sunku papasakoti.

Vilniuje buvau 3 dienas ir 2 naktis. Dienomis bandydavau pasiklysti Vilniuje, kad po to surasti kelią atgal, o naktis leidau Biksuose. Myliu šitą barą! Per jį pamilau ALŲ. Ačiū Donsei! Nusivedė, aišku buvo labai fainai, ypač TAXI:D kaip miela.. mmm :}. Dar dėkoju Birutei, kuri vaišino arbata ir palaikė man kompaniją, klaidžiojant Vilniumi. Gaila, išėjai i Filharmonijos koncertą, kai dar buvo šitiek nuveikti :}. Ačiū Ingridai už šeštadienio vakarą! :}

Ten man. Aš ten sugrįšiu.

pirmadienis, vasario 16

August Rush / Muzika, suradusi mus.

Dar dabar esu kažkur aukštai. Degu. Virpu. Tai filmas iš serijos "Su nieko nesidalinčiau".

/Muzika yra aplink mus, reikia tik klausytis./
Va dabar jei kas sakyti: padėk man tave suprasti, su tavimi taip sunku. Tikriausiai, nedvejodamas pasakyčiau pažiūrėk AUGUST RUSH. Žinau. ŽINAU. kažkiek per drastiškai skamba, ir nerealiai, bet taip yra. Aš tikiuosi niekada nenustosiu tikėti tokiais filmais. Giliai palietė mane, I'm HAPPy. Dar dabar gyvenu tuo filmu, nemoku papasakot. VAje:) 15 kartų ašaros kaupės, dar daugiau - per kūną ėjo širpuliukai.
Žodžiu. Trūksta žodžiu:} myls.

sekmadienis, vasario 15

"Šiandien taip elegantiškai sningo"

/Šiandien taip elegantiškai sninga../
Taip elegantiškai snigo (mm). Tikriausiai pajaučiau šventinę nuotaiką. Toks pavasariškas sniegas, taip gražu pažiūrėt, tačiau tas sniegas man priminė ne ką kitą, kaip (Fėją). Taip mielai, tai per Širdį nubėgo šiurpuliukai ir pasidarė taip gera lyg būtų kartu. Fėja. fėja. Fėja.
/Mano fėja praveria akis ir pažvelgia pro langą./
Va! Dabar vistiek jaučiuosi ne vienas. Dar grojant Michael Buble - Always on my mind.mp3 . Kaip nemoku pasakyti, kaip gera! Gyvenu prisiminimuose, kurie mane veda į priekį. Pirmi pasivaikščiojimai, pirmi žvilgsniai, ašaros, pykčiai, meilės prisipažinimai. Viskas pirmi. AAAAW. Kaip nerealu.
/You are always on my mind./
Vakar teko pabuvoti vienam Valentino dienos proga vykusiame renginyje. " Fu! Durna šventė! . " - be čia tik mano ego. O jei rimtai, tai tikriausiai pati gražiausia šventė (3) metuose. [ateina liūdesys. dėm dėm.].
/Hold me now I'm six feet from the edge and I'm thinking/

O šiaip gera yra gyventi. Tik trūksta žmogaus, žmogaus kuriam iš tikrųjų galėčiau paskambinti, pasakyti kas man blogai, ir jis ne apsimestų kad jam rūpi, o jam iš tikrųjų rūpėtų visa tai ką šneku. Tada pasakytų, kad myli mane, kad va dabar ateina su manimi susitikti ir patylėti drauge. Rauchen machen. Dar atneštų kakavos su pienų, ir sėdėtume kur atokiau. Gertume kavą, rauchen, tylėtume, kalbėtume, grotų nežemiška muzika. (mm) .
Ir dabar štai susimačiau ar pats galėčiau būti tokiu draugu. hmm galėčiau. galėčiau, būtų nelengva, bet jei atrasčiau draugą kuriam taip rūpėčiau kaip jis man, tada galėčiau. Tada aš būčiau pats LAIMINGIAUSIAS draugas pasaulyje. Tada mudu būtume du GERIAUSI draugai pasaulyje. MirE geriausi draugai.
/Po mano langu rytas auš
Bet žvakės ant seno pianino
Aš neužpūsiu, nors galbūt kai kas ir lauks
Kaip laukia rudenį nukrintant lapo paskutinio...

O aš tik tylėsiu, kol tamsu, nes kažkas juk tylinčius apsaugo
Kol aš tylėsiu, nematysi net ir tu
Kaip palei seno kiemo tvorą
Pagal seną gramofoną
Šoka mano draugas
Šoka už mane.../
p.s.

antradienis, vasario 10

keista būsena.

Apie ką čia aš? A! Apie būseną. Kai ištinka katalepsija(<-WTF? :D). Ištiktųjų tai netoli tiesos esu. Kai ištinka katalepsija, tik ne kūną stingdo, o mintis, kurios po to sustingdo ir kūną. Visgi smegenys su raumenimis bendradarbiauja. [širdis irgi raumuo, kaip žinome]. Jaučiu kad apgula mane psichinės problemos. Ir jausmų išraiškia neadekvati viduje išgyvenamiems jausmas. Vėl darausi empatiškas. Nors kai parašiau ir susimasčiau, gal visgi patamsiu apatiškas.
NEŽINAU AR GERAI, AR BLOGAI.

Apie kanors gražaus.

//pakalbėkim apie ką nors gražaus, švelnaus, malonaus kūnui ir sielai//

ir visgi gera, kad gyvenu. kad turiu progą bristi per šūdą, tenai palikti savo pėdas.
myliu aš tuos savo draugus, kaip bebūtų. smagu, kad turiu naują labai gerą draugą (sun). bembem.
turiu tėvus, brolį(beje, nežinau kur jis yra, paskutinį kartą mačiau jį laikrašty "Tauragės Kurjeris". linksma, pamenu tą dieną visur vaikščiojau su ID kortele, mažu dar paims mani vietoje jo (rofl).

Matėt kaip pavasarėja??
Dievinu pavasarį taip žalia ir gražu tada būna. pamenu, ir Aistė dievina. Tų medžių toks gražus žalumas, va kas skatina gyventi. medžių gražus žalumas.
vistiek tikiu į gražų gyvenimą. vistiek ateis šventė ir į mano kiemą.
---
spaliolietus@blogspot
G.R

pirmadienis, vasario 9

Grįžau.

Brangus Drauge,

Pagaliau grįžau iš labai toli. Buvau išėjęs ten, kur vargu ar kas būtų radęs, jei kam būtų prireikę. Neprireikė, bet aš optimistas - grįžau.
Kaip bebūtų keista, išėjau ne ten kur liūdna, o ten kur buvo man gera ir linksma. Kiekviena dieną pasitikdavau su šypsena veide, o vakarą palydėdavau su ramiu ir savimi pasitikinčiu veidu. Bet kažkas čia ne taip. Ne taip kaip turėtų būti.
Kai pagalvoji, visada smagu matyti besišypsantį žmogų. Jėėė. kūl. bet pačiam šypsotis man sunku. Va taip šypsaisi, o viduj galvoji: "WTF?! kas man darosi? , kaip liūdna, dar liūdniau nei prieš tai." dėėėm. nemoku papasakoti.
//kas pašovė mano bembį į krūtinę???//

Taigi.
Dabar jau grįžau, vėl liūdnas, vėl susimąstęs, vėl savas.
Ir žinokit kažkaip smagu. Na aišku liūdna, nesąmonė. bet smagu kad vėl tas pats senasis grūūūūūūūūzas apėmė.
//set him free//.
Per tą laiką, kol manęs nebuvo, daug nuotykių apturėjau. ir gerų ir blogų. Bet nelabai noriu juos prisiminti. noriu gyventi šia minute. liūdėti, džiaugtis. Atsibodo nepilnavertiškumo jausmas kai bendrauji su protingesniais, pranašesniais už save. galų gale atsibodo nepilnavertiškumo jausmas bendraujant su bernai, kurie yra normalūs, o ne kažkokie išplaukę kaip aš.
Liūdna, klasėje karas. Nesuprantu kas blogai, blemba panų per 20 ir dar kelias, bet vistiek kariaujama kaip per antrą pasaulinį karą. kur tai matyti. PEACE žmogai. :(. liūdna.

Šiandien susitikau su savo energizeriu, žmogumi, kuris visada mane pakrauna. tiksliau pakraudavo geros nuotaikos, šį kart - ne. net nustebau, bet manau kad priežastį taipogi žinau. lai ji lieka šešėly.
Jaučiu kaip nuviliu žmones, matau kaip jie vis labiau ir labiau ima nuo manęs tolti... /
/einam prisigert kosmonautų vyno//.

NIEKO GERO. ŠALTA.

\\Vėl akmuo man ant širdies.
Supasi, linguoja...
negi taip blogai išties?
kas dabar Many kovoja?.

Kaip diena taip naujiena.
Nieko gero. Šalta.\
\

Nebežinau. Nebežinau kaip išreikšti tai kas manyje tūno.
  • pyktis?
  • pavydas?
  • liūdesys?
  • džiaugsmas?
ar begalinis noras ištrūkti, nes aš pavargau.
tačiau.
grįžau. nežinau kiek ilgai užsibūsiu.
iki. ačiū visiems kas palaiko. myliu.
--
spaliolietus@blogspot
G.R

šeštadienis, sausio 24

Gyvenimui.


"Šimtą kartų tavimi aš nusivyliau..
Šimtąkart vidukelėj mečiau.
O kaskart ir vėl jaučių kad myliu..
Ir kažin ar ne labiau ir kažin ar ne labiau.."

antradienis, sausio 20

News.

  • Nežinau, kažkaip gerai sekasi. Net gera gyventi. Auskaras gyja gražiai, mano akiai, ten viskas yra kaip turi būti. Sveikata nesiskundžiu, draugais irgi.
  • Padariau atradimą! ŽINOT ką daryti, kai tau yra labai liūdna ir nežinai kur dėtis? Aš jau žinau. Reikia paverkti daug, padaryti kažką ko nesi daręs ir sutikti senai matytą bičiulį. Va čia tai vaistas. Man padėjo- dar dabar spinduliuoju šviesa. Kaip miela.. {aaaah}. :}
  • trumpai apie švietimo reformą: kai išgirdau - pasiutau. bet gal taip ir geriau bus. Už aukštajį mokslą Lietuvje, man teks mokėti pilą kainą[kas vidutiniškai galėtų būti apie 24 000 Lt]. šūdai byr.
Tai tiek. Šaindien eteryje buvo Gytis, specialiai spalioLietus@Blogspot.

ketvirtadienis, sausio 15

Tongue Piercing.

ąčęėįšųūž
Kai jėga! Įsivėriau auskarą į liežuvį. PAGALIAU [biau niau bem bem] :}
Ačiū jaučiuosi gana gerai šiaip ir tiek :). Semestras baigiasi. Rezultatai blogi. Bet išgyvensiu.
Šiandien visiems noriu palinkėti MYLĖTI Nesvarbu ką: žmogų, katę, šunį, kompoiuterį ar pinigus, o gal visai kažką nepanašaus į tai ka išvardinau. Tiesiog nuoširdžiai mylėkit.
Sudiev.
ąčęėįšųūž

penktadienis, sausio 9

Su Gimimo Diena, Sigita!

Sigita,
Su GIMTADIENIU !!! [sėkmės kūrybinėje veikloje:}

ketvirtadienis, sausio 8

LAIŠKAS MIRUSIAM DRAUGUI

LAIŠKAS MIRUSIAM DRAUGUI

Po to, kai tu mirei, aš neradau pasauly nieko,
Kas nesuteiktų liūdesio gilaus.
Čia žemėj tik jaunystė pėdsakus šviesius palieka
Širdy iš anksto mirčiai pasmerkto žmogaus.

Šiandien, rašydamas tau laišką į anapus,
Aš nepriminti negaliu,
Kad šio gyvenimo gražiausiąjį etapą
Praleidom žemėje kartu.

Ir tuoj iškyla akyse anas pavasaris prieš tavo mirtį,
Tas linksmas išdykaujančių draugų būrys,
Ištroškusių gyvent ir siaust, kažką nepaprasto patirti
Ir tikinčių, kad jie vieni pasaulį pataisys.

Dar kaip šiandien matau susirenkant visus į gražią šventę
Ir nešant rankose pražydusias laukinių obelų šakas.
Matau mergaites neramias, negalinčias be juoko ir dainų gyventi,
Skrajojančias lengvai kaip vėjas, aukštas ir lieknas.

Atsimenu, kaip mes tada pavasario laukais klajojom
Ir sekėm saulės kelią danguje ir upių vandeny,
Ir, skardžiuose aukštų kalvų sustoję,
Regėjom, kaip pasaulis dega, bręsta jos ugny.

Ir įtikėjom mes tada į žemės grožį ir į savo galią:
Jau matėm išsipildant troškimus didžius.
Ir buvome tvirti kaip ąžuolai žaliam biržely,
Išdidūs kaip arai, ištiesę erdvėje sparnus.

O, kaip tu pavydėjai man, palikdamas šią žemę,
Tikėjimą, jaunystę ir audringas svajones:
Matei mane kaip burtininką iš gyvenimo šaltinio semiant
Naujus turtus ir brangenybes vis naujas.

Ir tu prašei manęs pranešt, ką naujo
Tau mirus ašen žemėj surasiu,
Todėl šiandien, kai paskutinį kartą patarnauju,
Aš negaliu nuslėpt tiesos ir drebančiu balsu

Turiu prisipažint, jog nieko negaliu pranešti:
Nes žemėj, kas didinga - tai jaunystė mumyse.
Jei nori, galime kartu į praeitį akis atgręžti
Ir paskutinį kartą pamatyti ją važiuojant saulės vežime.

Todėl, rašydamas tau laišką į anapus,
Kaip dar anuomet pažadėjau tau,
Užtikrinu, jeigu išreiškia ką šie žodžiai trapūs:
Pasauly, ko nebūtum radęs tu, aš neradau.

V. Mačernis