varatyta

ūūūūūū..ūū

Dieve, kaip buvo baisu...

Vidinis konfliktas, kuris pranašauja stogo nurovimą. Vidinis nesusibuvimas su savo mintimis, siekiais ir tikslais, valios trūkumais. Kaskart, kai atsibundu, stengiuosi padėkoti už kažką, kas vyksta mano gyvenime ir tai paverčia mano naktis - paryčiais, o vakarus - aušra. Sako, kad visur įžvelgiu pliusų, gal ir gerai, bet ar jais tikiu? Ar tai ir yra mano variklis, kuriuo turiu gyventi ir tikti?

Iš tuščio į kiaurą. Į nieką, į nulį ir šaltas akis. Toks didysis klausimas galvą ir sielą neramina: kiek reikės patirties, kad tobulėti?

šokit, Ugnys.

-Birželio dvidešimt penkta diena. Ir ka papasakosi? Juk nieko.

- Tikrai nieko. Galiu drąsiai pareikšti, kad šiandien yra ta diena, kada dangus maišosi su žeme, ir tau, paprastam žmogui, nieko nelieka. Tuščias stiklainis pilnas nieko. Vakuumas. Atrodo galėčiau verkti, juk palengvėtų. Pas ką verkti? Dėl ko?

- Nejaugi neturi dėl ko verkti?

- Žmonės verkia kai jiems liūdna. O ar man liūdna? Ne. Man gaila kažko, ko neturiu, ko nėra mano gyvenime. Arba gedžiu to, ką jau turiu ir ką bijau prarasti.

- Bet ar ne tu sakydavai, kad nieko nėra amžino.

- Žinau.

- Tai ko čia raukaisi, kaip pensininkas išsiilgęs SSRS laikų.

- Todėl, kad man negera čia! Kiekvieną dieną, kiekvieną mielą dieną aš degu pragariška liepsna. Aš noriu išeiti į tuščią gatvę ir šaukti nežmonišku balsu iš gailesčio ir apmaudo, kaip motina gedinti savo pirmojo sūnaus. Bet kažkoks šaltas ir abejingas gyvis manyje, mane stabdo. Neleidžia išeiti ir pasakyti, kaip man skaudu ir liūdna.

- ...

- Eglė Sirvydytė - Mano Namai.mp3

Tokiomis dienomis išgyvenu jausmą, kada siela tirpsta. Tai ne fizinis, o dvasinis skausmas. Bet jis sako man, kad gyvenu. aČiū.

1? 2? 3?

Metų metus, dienų dienas, kas valandą. Kiekvieną eilinę minutę ir tą vieną neregėtą akimirką. Kai jauti širdimi, o ne kūnu.

Dieną iš dienos man ramybės neduoda keli klausimai, į kuriuos atsakymą rasiu dar negreit.

1. Kas aš esu? 2.Kodėl aš esu? 3.Kur aš esu?

1. "Kartais man atrodo, kad aš visai nesu aš. Gali būti, kad aš esu...". Taip sunku save pažinti, suprasti. Kartais velniškai sudėtinga nugalėti save ir eiti pirmyn. Kartais velniškai sunku nesustoti ir neatsitraukti atgal. Vis paklausiu savęs, kodėl aš negaliu būti toks, ar kitoks. Klausiu savęs kuo aš blogesnis už kitus. Ar kiti ir taip liūdi? Vis pažadu sau: nuo pirmadienio.. , bet nieko nevyksta. Vis vienaip ar kitaip mano sąmonei, mano savijautai daro įtaką išoriniai veiksniai, kurie neatsiejami nuo mano mažo, neįdomaus, bet sudėtingo vidinio pasaulio. Kartais norėtųsi, kad kas paimtų ir ištrintų mane, mano prisiminimus. Kad aš nebūčiau. Bet ar tai atsakytų į klausimą "Kas aš buvau?". Taigi, vis dar einu tamsiu vieškeliu į kažkur.
"Kas tu esi? Kas tu esi?! Kas tu?!! Kas esi TU?!", - NEžiNAU.

Aš tik norėčiau paklausti, ar tu tiki? Ar tiki, kad pažįsti save? Ar išvis tiki?

2. Kokia mano misija čia? Vistiek, jei atsiradau, tai ar šiaip sau. Tikiuosi, kad ne. Tai kodėl? Sekdamas mintis apie savęs pažinimą atsitrenkiu į sieną, o ant jos parašyti "Ką čia darai?". Kokia mano užduotis? Išgelbėti pasaulį nuo bado, maro, karų, globalizacijos, atšilimo ar pan. Išgydyti vėžį? Pakeisti politinę sistemą? .... Žinau! Mano misija - su šaukštu išsemti jūrą! Bet kažin.. Labiausiai tikiu, kad turiu padėti žmonėms, juos atvesti (į kažką). Nežinau. O gal?

3. Vargu, ar mano žemė - Lietuva. Vargu. Gal aš tiesiog ne tai mamai gimiau. Gal kažkas sumaišė adresus? Kad aš ne čia turiu būti - jaučiu. Bet kur - nežinau. Sako, savam krašte pranašu nebūsi. Bet ar aš noriu būti pranašu? O jei ir būti juo, tai ne čia. Tik ne čia. Čia šalta ir liūdna. Čia pikti. Kodėl mane čia numetė? Ką aš turiu suprasti? Ko išmokti? Ką padaryti, kad būtų geriau? KODĖL ČIA?

Esu, kas esu.
Esu reikalingas.
Esu čia, nes tai laikina. Judėti tik pradedu.

Carbon monoxide. Soon I'll go to sleep.

It's cruel, but it is right. It's for the best.
Many people cry after facing the fact that they are not good enough to do things they want. Why?
It is hard for people to understand that anything that happened during their life is for the best. Whatever it is. Brake up, accidents, losing job, friends, making mistakes, being rejected , anything. It's for the best. It's for you to achieve a bigger goal.
Trust me. I trust. Am I sad when something like this happens? not really, no... Because I know.. And I want You to know.

o pažadėtam kvartale ant lango sėdi tu.

Pavasaris atėjo, o aš esu erotomanas. Oi kaip negerai, ne ne ne!!!

išeik. ateik.

Išeik išeik išeik išeik.
Žiema, išeik.
Nebenoriu, atsibodai.

Kur pavasaris?
Ateik, ateik ateik.
Pavasari, žiemai nesibaigus ateik.

-
Galėčiau gulėt šalia ir žiūrėt kaip kvėpuoji.. Galėčiau ilgai nemėgot ir įspėt ką sapnuoji.
Atrodo, laikyčiau ir niekad nepaleisčiau. Tiesiog būčiau šalia, gyvenimą pašventęs. Nereikėtų man nieko: nei namų, nei darbo. Nereikėtų pinigų, rūbų, saldumynų, Atrodo užpildytų viską.
Bet ar užpildytų? Vargu... vargu.

į ir š

Įkvėpk ir šypsokis. Viskas prasideda ir baigiasi TAVIMI.

Visada, kai tik pagalvoju apie egzistenciją ir jos prasmę suvokiu, kad to suvokti neįmanoma.
[Įkvėpk ir šypsokis.]

More than this , whatever it is baby, I hate days like this.

Prasideda naujas trimestras, prasideda. Viskas seksis puikiai ir nepakartojamai. Be to, greit pavasaris!! Juhu!!.

live like you're dying

There's no ending if there's no bigging.

Make it stop!

OR ELSE MY HEART IS GOING TO POP!

Aš vis kartoju mintyse "Paleisk, Paleisk, Paleisk". Tai kodėl nepaleidžiu???

Nežinau :} nepaleidžiu, nors ŠIK nuo bedugnės krašto. Bet nežinau, ar tai gerai, ar blogai? :O

Jei tai manęs neverčia jaustis blogai, tai gal išties nėra blogai. Jo, tai ne blogis.

Nuo rudens lig rudens, nuo žiemos lig žiemos, nuo vasaros lig vasaros, nuo pavasario lig pavasario.

O jei tik galėtum

Jei viską galėtum pradėti iš pradžių, ar pradėtum?

O jei galėtum save ištrinti iš kitų žmonių gyvenimo, ar ištrintum?

Ar turi dėl ko gailėtis?

O jeigu vieną dieną atsibustum visai kitur nei buvai dar prieš užmiegant?

Ar visa tai pakeistų tavo gyvenimą?

O gal dėl nieko nesigaili ir gyveni toliau, negalvodamas ką blogo ar gero padarei kitiems?

Jei lauke lyja lietus, jei lyja lietus, jei tu lietus?

"Kiek savęs atiduoti kitiems, tiek tavęs ir lieka"

O kiek tu savęs atidavei? Išvis ar davei?

Ar tu manai, kad būti "kitokiu" ir blogybė?

O tu esi kitoks?

Ar tau užeina tas didžiulis noras verkti, bet tau gėda?

Ar tu tiki, kad yra dievas, visata, draugai?

O esi pagalvojęs, kad tik tu vienas esi tikras, visi kiti - robotai?

O kai skrendi lėktuvu į USA, tiki tai tikra šalis, o ne išmonė?

Kai iš katalogo užsisakai M dydžio marškinėlius, pergyveni kad atsius L arba S?

Žiūrėk, o jei tau pasakytų, kad esi įvaikintas, kaip reaguotum?

Gyveni šia diena, ar rytojumi?

Kaip elgiesi su artimaisiais?

Ar tau pakanka pinigų? Ar jie reikalingi?

O ką galvoji apie Mokslų Reformą, juk tau tai turėtų rūpėti. Rūpi?

"Kai ateis šventas Niekada"

Atsisėsk ir paklausk savęs:
Ar aš sau rūpiu?
Ar esu laimingas? Ką turiu daryt, kad būčiau?
Ir nieko nelauk!!!
Daryk tai, kas tau teikia malonumą.
Tampi laimingesnis, kai šypsaisi prieš veidrodį? Pirmyn!
O gal kai valgai ledus ar sumuštinį? Nedelsk.

DARYK TAI KAS DARO TAVE LAIMINGĄ!

gyvenimo meilei

Labas.

-

Ar tu manęs pasiilgai?
Aš tavęs pasiilgau.

Ar myli mane?
Nes aš tave myliu..

Ar dar nori su manimi susituokti, ar susilauksim vaikų?
Aš vis dar myliu tavo brolį sesę ir tėvus.

Ar galvoji, kad aš blogas žmogus, kad nevertinu tavęs?
Patikėk manim, dar nesulaukiau tokios dienos, kada nepagalvočiau apie tave, apie mus.

Ar tu pyksti, kad tris savo gyvenimo metus praleidai su manim, su mulkiu?
Tikiuosi, prisimeni, tik tai, kas gera.. aš tai prisimenu, kai miegojai o aš žiūrėjau į tave ir stengiausi neužmigti, kad tik nepraleisčiau, kaip seki sapnus.

Ar dar turim galimybę mėgautis kakava anksti ryte, ar galėsiu valgyti tavo blynus?
Aš labai noriu ir tikiu. Tavo blynai skaniausi, o kakava su tavimi saldžiausia, o jos skonį prisimenu iki šiol.

Kai pamatai skaičių 13, lietų, jūrq, kakavą, bet ką, kas, atrodo, primintų, prisimeni mane?
Aš tave prisimenu. Kai pamatau 13, rudenį, jūrą, kakavą, saldumynus, A&G avalynę, picą, ežerą, palapinę, maža vaiką, tavo drauges, Agnę, mokyklą..................................... .

Ar pyksti ant likimo, kad išsiskyrėm?
Aš pykstu. Aš pykstu, kad aš esu aš ir negaliu būti su tavimi. Kad negaliu pabust šalia tavęs.

Ar džiaugiesi?
Aš - džiaugiuosi. Džiaugiuosi už tavo laimes ir gerumą. Pati žinai, kad džiaugiausi, kai turėjai, kažką kai nebuvo manęs, nes kai tu šypsaisi, jaučiu, kad ir aš tampu laimingesnis.

Ar pameni, kai šaldavom prie mokyklos, nes ilgai trukdavo mūsų atsisveikinimai, buvom nedrąsūs ir visų bijojom?
Aš pamenu ir tik dėl to mėgstu žiemą, mėgstu kai šaltis diegia kojas, veidą ir rankas.

Ar tu tiki, kad kiekvienas žmogus žemėje turi savo antrą pusę? Ar būtinai turi susituokti?
Nežinau ar būtinai turi susituokti, bet kad turi tai tikrai! Tu mano antroji pusė.

-

Sudie, MYLIU.

Rutuliukas

MirE geriausi draugai.

Mano gyvenimo mokytoja.

Turi gyvenimo mokytoją?
Aš turiu. Ir esu dėkingas.
Tiek kiek ji, niekas negalėjo duoti. Žinoma, egoistiškai tikiuosi, jog tai dar ne pabaiga. Ji išmokė mane matyti, suprasti gyvenimą, mėgautis juo ir pasiimti kiek įmanoma daugiau. Žinoma, aš dar tik mokausi, bet sekasi vis geriau.
AČIŪ AČIŪ AČIŪ.
Laura, būsiu dėkingas visą gyvenimą iki mirties. Atėjai į mano gyvenimą netikėtai ir padarei tiek daug!!! DĖKINGAS.

Tikiu.

Having holiday in Vilnius.
Staying at friend's apartment.
Feeling filled of happiness and relaxed.

-What should I do now?
-Nothing.
-Why?
-Enjoy.
-Do you think this feeling is temporary?
-Ofcourse. There's nothing for ever.
-So, what should I do?
-Nothing. Enjoy.

/(piano) . (screams) . /


Jaučiu, kad gyvenimas sukasi ir tuoj apsivers 180 laipsnių kampu. Tikiuosi, ne. Tikiu, kad išeis į naudą mano fizinei ir dvasinei savijautai. Tikiuosi, kiek įmanoma pradėti iš pradžių. Tikiuosi, atpažinti žiburį ir jį sekti, tol kol galėsiu ranka paliesti jo įkaitusią lemputę. Šiuo metu, nesijaučiu patenkinas savo veiksmais, savo studijomis, bet tikiuosi, susitvarkys, iki sueis man 20. Juk toks brandus amžius. NOT. Anyway,

• Tikiu, kad gausiu iš gyvenimo maksimumą.
• Tikiu, kad pasieksiu tikslus ir įvykdysiu uždavinius.
• Tikiu, kad busiu laimingas.
• Tikiu, kad nesergu.
• Tikiu, kad nepraradau vilties.
• Tikiu, kad mane dar myli.
• Tikiu, kad aš dar myliu.
• Tikiu, kad šypsaus vis daugiau ir daugiau.
• Tikiu, kad vis dar atrandu save.
• Tikiu, kad nuvyliau ne visus draugus.
• Tikiu, kad sulauksiu pasaulio pabaigos(dar negreit, tikiu).
• Tikiu į muziką.
• Tikiu į DRAUGUS.
• Tikiu, kad draugai supranta, kad juos myliu ir vertinu.
  
• Tikiu, kad neliūdėsiu.
• Tikiu, kad tikiu. Tikiuos.
  

/Knock knock knocking on heaven's door./

Ironija suvedžiojusi kalėdas

Stebuklinga kalėdų naktis pavertė mane tironu, dramoje gavusį pagrindinį vaidmenį.
Viskas įvyko labai netikėtai ir labai neplanuotai. Tai istorija apie tai, kaip aš valgiau uždraustą saldainį.

I.
Kūčios, degtinė ir netikėta vakarėlio baigtis.

Įpusėjus kalėdiniai nakčiai, kai dar žmonių kalba šnekasi gyvūnai ir visus aplanko ypatingas jausmas. O aš, ką aš? Aš nusitašiau ir smigau ant lovos. Netikėtai man pažadina ANGELAS ir pasiūlo paragauti saldainio, beje, uždrausto saldainio. Aš visiškai nesusivokdamas sutinku ir pasiduodu į pagundas. Lupant saldainį jaučiuosi nesaugus ir neužtikrintas, o man drąsina angelas ir kalba, kad viskas bus gerai, čia nieko tokio. Patikiu juo, ir trumpam pasiduodu žvėriškam instinktui.

Po to, griūva gyvenimas ir norisi prakeikti save ir visus aplink.


II.
Pasekmės ir realybė.

Pasirodo buvau įtrauktas į labai subtilų, išbaigtą dramaturgo darbą. Ir tai ne ANGELAS mane įkalbinėjo, o režisierius. Gyvenimo režisierius. Tokių žmonių - kaip jis - reta. Nepaklausęs manęs ir pasinaudodamas mano nesąmoninga būsena jis paskiria man Tirono vaidmenį pjesėje "Kalėdų stebuklas už draugą". Sekėsi neblogai, tik liūdna, kad po kelių dienų paaiškėja, koks buvo spektaklio tikslas.

"Ačiū Dievui, daugiau nebebūsi su mumis saldainių fabrike, ir vienišius paliksi vienišus".



nekenčiukas.