Per patį skaudžiausią Tu kelią ėjai.
Patyrei tik šalto, tiek kraujo matei.
Bet tu dar toks mažas, dar vaikas gi tu.
Neklauski savęs: ar užteks man jėgų?
Nuo tada, kai radai naujuosius "namus"
Tik vargą ir skurdą užuodi nakčia.
Širdis neramina tavo jausmus.
Nepasiduok! Juk tai tavo didžioji kančia.
O po to...
Vėliau pro kaminą, kaip ir kiti, išvyksi iš čia.
Ten gera tau bus? susimąstau..
Bet iki tol tau nepadės nė delčia.
Stiprybės tau, mano Mažasis Žmogau.
viskas...
Dar tūkstančio nekaltų vaikų nebėra.
Mosntrai, naikino, sudegino juos.
Už nieką. Už tai, kad jie Žydai yra.
Už nieką. Už tai, kad yra...
3 komentarai:
Kai man reikės iš savo pelkės išlipti. Išsiskaptuosiu per mažą skylę sienoj, kad sunkiau eitų išlįsti.
O tu tikrai gali išlipti pro kaminą, nes turi daug žmogėnų, kurie sutiktų tave iki jo pakelti.
Čia ne man. Čia Jam. Tavo mintis man tinka. Bet viskas ten tiesiogine prasme:}
Tada aš Jam pavydžiu.
Ir einu pradėti skaptuotis sau skylę.
Rašyti komentarą