Kartais kai sėdžiu ant laiptų, žiūriu į žvaigždes ir mirtis apima mano mintis. Tuo metu viskas, kas yra aplink: gėles, krūmai, vanduo, vėjas, oras, plytos - išnyksta. Pasilieku tik aš ir mintis. Apima jausmas, kad tai akimirka numirti.
Nusiaviu gumines šlepetes ir basomis kojomis siekiu jos. Traukia prie vandens, šalto ir akimis neaprėpiamo. O kelias ilgas ir nusėtas akmenimis, smėliu. Pagaliau stoviu ant vieno didžiulio akmens, pučia šaltokas vėjas, oda pasišiaušusi. O viduje.. . Vanduo ledinis. O viduje, taip šilta ir gera, nes esu tikras, kad šį kartą pavyks lipti į vandenį, o bangos ir ošimas mane pasiims.
Tačiau ne. Kažkas mane sustabdo. Aš nejudu. Milijonai minčių blaškosi galvoje. Lieku stovėti ant akmens. Po truputį traukiuosi ir vėjas rimsta.
Užmerkiu akis. Matau veidus draugų. Jie šypsosi, o akys liūdnos ir piktos. Vidinė kova. Gėris ir Blogis/Draugai ir Mirtis.
/ Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai.
O mylimas pavasari,
Manes jau neberasi.../ S.N.
6 komentarai:
Idomus uzrasai :) dar paziurejus nuotrauka akimirka susimasciau ar cia tik ne aktorius is Taurages? atrodo jus musu mieste vaidinot labai spavinga spektakli apie mokykla :)
Vaidindinom :)
o tai tu tas pats direktorius? :D prisimenu as tave , linksmai uzu musu sedejot:D
o tai tu tas pats direktorius? :D linksmas spektaklis jusu buvo :)) prisimenu as tave , linksmai uzu musu sedejot:D gal dar kada atvyksit?
As jau baigiau mokykla, tai nebepriklausau MKC :)
tai anokia cia paslaptis, jei pats ja atskleidei :D
Rašyti komentarą