"Tai gražiai gieda lakštingalėla, žaliam vyšnių sodelėl.."
Ar esi ar ne?
Tūkstančiais kilometrų nusėtas mano ieškojimų ir atradimų kelias,
Mintimis, fragmentais ir akimirkomis apsodinti kelkraščiai.
Per laiptus dailūs vijokliai, pro langus žmonės -
Visi stebi ir stebisi. Mato, tik apsimeta, jog negirdi.
Ko mes verti, jei ne bėgti į priekį?
Atsisakinėdami, toldami ir tik mintyse mylėdami
Prarandam šimtus galimybių pasveikti, apsigyventi
Tikėti.
Ko mes verti, jei aplink viskas nuvertėjo,
dar prieš mums gimstant?
Mylėti, Mylėtis ir MYLĖTI.
kaip du kart du. Tik ne tiek kartu, kiek labiau atskirai, čiut čiut atskirai.
Man gera pakilt į orą tais ne vienišais vakarais. M P S T S. O tau?
Taip kaip dar niekad nebuvo.
Taip kaip niekas neturėjo ir neturės, bet visiems linkėsiu.
Tikėti pasaka, tik kiek naiviau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą