penktadienis, balandžio 22

menkysta

Mano varge kasdieninis,
Koks aš kvailas ir aklas. Koks aš menkas ir nereikšmingas net savo pačio trapiame gyvenime. Koks aš niekinis ir netikslus. Koks aš nemylintis, neatjaučiantis.
Diena iš dienos aš aukštinu ir geidžiu menko ir nereikšmingo. Varge koks aš niekšas. Ir vistiek gyvenu. Vistiek žeme vaikštau, kvėpuoju. Mane vistiek supa šimtai, atrodo, mylinčių žmonių.
Už ką man tokios dovanos ir tokia prabanga. Trečdalį kąsnio nuryju,  tai kas likę - išspjaunu. Už akimirkos aš vėl alkanas, tik šįkart alkstu kažko skaniau. Aš nepatenkintas savo apavu,  savo rūbais - nebe gražu , paseno, nebemadinga. Nepatenkintas savo sveiku kūnu,  savo mokyklos diplomu,  nepatenkintas savo atlygiu, bei kasdieniu net valandos darbu.  Nebe patinka mano dormeo čiužinys,  nes norėčiau minkštesnio. Ką jau kalbėti apie kambarį su didžiule spinta, langu.
Nusmurgėlis aš. Besarmatis. Menkysta savo nosies toliau nematantis,  o kūniško malonumo vardan galintis keliais užkopti į Everestą. 
Koks aš kvailas ir aklas aš. Menkysta.

atleisk man.

Komentarų nėra: