/ manyje tvanas, aplink kraujas,
tavo ašarose - vėjams išdalinti žodžiai /
/ kodėl neskaitai man? /
kasnakt nubudęs prisiekiu sau, jog Saulei patekėjus Tu išnyksi ir daugiau niekada nedrumsi ir taip karčios mano kasdienybės. aš tikiuosi, jog paliksi mano krūtinę be skausmo ir sielvarto; vis viliuosi, jog džiaugsmu apdovanosi mano popietes, o mane - amžina ramybe.
/ tabletės netelpa mano saujoj /
/ kiek dar ilgai dangaus vartuose lauksi /
prieš šešis metus netikėtai nubudau beribėje pievoje. dangus buvo žydriausias, tavo atspindys - mano akyse. tada, pamenu, pirmą kartą pasijaučiau laisvas. medžių šakomis lakiojau, ežeruose nardžiau, visomis kalbomis meilę tau prisiekinėjau. vaisius nuo medžių raškiau pusryčiams ir vakarienei.
žiemos mus aplenkdavo, lietus paliedavo žemę, Saulė glamonėdavo mano skruostus. ant mano veido žydėjo dvidešimt aštuonios strazdanos.
/ nepalik manęs /
/ nesudek ant mano rankų /
aš nesu raktas į nuodėmę, nes Tu esi nuodėmė. aš neišdaviau Tavo lūpų, neuždengiau tavo akių. aš Tavęs norėjau kaip ir Tu manęs visą tą laiką geidei. aš save iš šukių surinkau, jei reikės ir tave surinksiu. tik atspindėk tikėjimą ir laisvę, tik atsiduok savo būčiai ir mirties link ženk išdidus ir tikras. ženk tikras. tikras ženk.
ne vaikų užrašai (3)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą