yesterday when she came, she said I was a great sinner.
but why can't she understand that it's him the sin.
how can't she see, how could she be so oblivion.
how could I be so intruding, and you so ashamed.
I was always there to touch your soul, but you just gave your body to me.
/ - look up. is this a reflection?
- reflection it's only you. /
nothing was real. neither your touch, nor my feelings.
we were floating on a casket in the middle of the dead sea.
I was aiming for something greater.
meanwhile you where looking for a shore to be safe.
imprisoned but safe.
I wish I drowned then, silently settled at the bottom.
/ from she it begins and she is the end. /
so I became something greater.
I became the sinner.
and you my greatest sin.
ne vaikų užrašai (1)
Rodomi pranešimai su žymėmis ne vaiku uzrasai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis ne vaiku uzrasai. Rodyti visus pranešimus
ketvirtadienis, balandžio 21
trečiadienis, balandžio 20
ne vaikų užrašai (3)
/ manyje tvanas, aplink kraujas,
tavo ašarose - vėjams išdalinti žodžiai /
/ kodėl neskaitai man? /
kasnakt nubudęs prisiekiu sau, jog Saulei patekėjus Tu išnyksi ir daugiau niekada nedrumsi ir taip karčios mano kasdienybės. aš tikiuosi, jog paliksi mano krūtinę be skausmo ir sielvarto; vis viliuosi, jog džiaugsmu apdovanosi mano popietes, o mane - amžina ramybe.
/ tabletės netelpa mano saujoj /
/ kiek dar ilgai dangaus vartuose lauksi /
prieš šešis metus netikėtai nubudau beribėje pievoje. dangus buvo žydriausias, tavo atspindys - mano akyse. tada, pamenu, pirmą kartą pasijaučiau laisvas. medžių šakomis lakiojau, ežeruose nardžiau, visomis kalbomis meilę tau prisiekinėjau. vaisius nuo medžių raškiau pusryčiams ir vakarienei.
žiemos mus aplenkdavo, lietus paliedavo žemę, Saulė glamonėdavo mano skruostus. ant mano veido žydėjo dvidešimt aštuonios strazdanos.
/ nepalik manęs /
/ nesudek ant mano rankų /
aš nesu raktas į nuodėmę, nes Tu esi nuodėmė. aš neišdaviau Tavo lūpų, neuždengiau tavo akių. aš Tavęs norėjau kaip ir Tu manęs visą tą laiką geidei. aš save iš šukių surinkau, jei reikės ir tave surinksiu. tik atspindėk tikėjimą ir laisvę, tik atsiduok savo būčiai ir mirties link ženk išdidus ir tikras. ženk tikras. tikras ženk.
ne vaikų užrašai (3)
tavo ašarose - vėjams išdalinti žodžiai /
/ kodėl neskaitai man? /
kasnakt nubudęs prisiekiu sau, jog Saulei patekėjus Tu išnyksi ir daugiau niekada nedrumsi ir taip karčios mano kasdienybės. aš tikiuosi, jog paliksi mano krūtinę be skausmo ir sielvarto; vis viliuosi, jog džiaugsmu apdovanosi mano popietes, o mane - amžina ramybe.
/ tabletės netelpa mano saujoj /
/ kiek dar ilgai dangaus vartuose lauksi /
prieš šešis metus netikėtai nubudau beribėje pievoje. dangus buvo žydriausias, tavo atspindys - mano akyse. tada, pamenu, pirmą kartą pasijaučiau laisvas. medžių šakomis lakiojau, ežeruose nardžiau, visomis kalbomis meilę tau prisiekinėjau. vaisius nuo medžių raškiau pusryčiams ir vakarienei.
žiemos mus aplenkdavo, lietus paliedavo žemę, Saulė glamonėdavo mano skruostus. ant mano veido žydėjo dvidešimt aštuonios strazdanos.
/ nepalik manęs /
/ nesudek ant mano rankų /
aš nesu raktas į nuodėmę, nes Tu esi nuodėmė. aš neišdaviau Tavo lūpų, neuždengiau tavo akių. aš Tavęs norėjau kaip ir Tu manęs visą tą laiką geidei. aš save iš šukių surinkau, jei reikės ir tave surinksiu. tik atspindėk tikėjimą ir laisvę, tik atsiduok savo būčiai ir mirties link ženk išdidus ir tikras. ženk tikras. tikras ženk.
ne vaikų užrašai (3)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)