aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!!!!
Norsi klykt nežmonišku balsu! Rėkti, bėgti ir niekada neatsisukti atgal.
Norsi užsimerkti ir atsimerkus atsidurti kažkur Niekados šalyje, tarp elfų, fėjų ir kalbančių šunų.
Tada jausčiausi savas, ir reikalingas. Ne šiukšlė, ne daiktas ir ne kempinė, kuri sugeria visą kas bloga.
Savo širdimi girdžiu kaip mane kviečia, it nimfos, Svajonių šalis. Susikraunu daiktus ir lekiu. Atsisveikinu su nebūtim ir su tyla aplinkui ir bėgu slėptis ten kur dar šviesiau ir įdomiau. Kur tiek daug nieko net su žiburiu nerasi. Tik gražūs rytai, žmonės, šypsenos ir jokio alkoholio. Jokių cigarečių, kreko ar žolės. Kur naktis trunka lygiai tiek kiek diena, bet niekas nemiega ir nesapnuoja košmarų, kur žmonės drąsiai mylisi šviesoje, saugiai užrakinę miegamojo duris. Visi švytintys, skaistūs ir begalo talentingi. Dideliomis mėlynai žaliomis akimis kaip gyvybingas vandenynas ir garbanotais plaukai. Ko daugiau reikia šaliai? Nieko. Visi laimingi, pavydo nėra, tik noras tobulėti, ne išvaizda ar kūnu, o savo vidumi.
Pasiilgau žmonių, kurie mėnesių mėnesius praleidžia prie tamsos ir tylos, sausame bei jaukiame kambaryje, kad pažintų savo karmą ir gyvenimo kelią. Pasiilgau muzikos ir vakarėlių, kurie svaigintų savo aplinka ir energija, o ne alkoholiu ar, ginkit dievai, kažkuo stipriau.
Pasiilgau tavęs, tavo šypsenos ir pavargusio žvilgsnio.
Pasiilgau motinos, kuri lyg mėnulis šmėžuoja kibernetinėje erdvėja. Pasiilgau nemokamo vandens ir tūkstančio ilgų žvakių valančių mano vidinį purvą. Pasiilgau savo tiesios laikysenos, kuri kažkada žavėjo visas mamos drauges. Pasiilgau pokalbių su tavimi ir su ja.
Pasiilgau kambariokės, kuriai kažkada daug reiškiau.
O labiausiai pasiilgau tos teisingos laimės, džiaugsmo pripildančio mano gylius. Šypsenos savo veide, kuri daug reikšdavusi ir šildžiusi kitus. Pamenu pirmas tryliktąsias dienas, tada pakilau ir pėdomis nesiekiau grindinio. Pasiilgau dovanoti tyrą džiaugsmą, o ne pseudo šypseną.
Pavasario griaustiniams paskelbus, kad jau bunda gamta, su ja busiu ir aš. Išlaisvinsiu ilgai manyje brendusią maištininko sielą, paliksiu visus, busiu savanaudis, egoistas ir išvažiuosiu. Tik keliems pasakysiu iki, o jie neš mano žodį. Taip išvengsiu nesusipratimų, skausmo ir didelės perversmo baimės.
Taip tapsiu laimingu ir nepriklausomu žmogumi. Kol ateis tai, ir aš savo noriu vėl prisirišiu dar trylikai dienų.
pirmadienis, balandžio 25
pirmadienis, balandžio 4
pirmadienis, kovo 21
** yra papildomų salygų.
Pasitikti naują rytojų ir atsikratyti tos sunkios naštos ir kaltės jausmo. Toks mano vis naujų dienų tikslas. Taip aš žiūriu į tave, jį, į ją. Save ir mus visus aplinkui.
sekmadienis, kovo 13
pavasari, manęs juk neberasi..
Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai -
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi...
Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga ...
Aš diemedžiu žydėsiu...
S.N.
Nėra. Tik tuščia, nyku ir nepažįstama, nors velniškai artima. Išprotėjęs pavasari, ar kada mane surasi?
Begalinis išsekimas, išsiilgimas ir apnikusi beprotystė. Troškimas mirties, kuri be perstojo traukia savo juodo aksomo šydu. Taip pritraukdama pas save, taip atitolindama nuo gyvenimo. Visada žavi, kausto, leidžia pasijusti laisvam ir neįpareigotam.
<...>
Atsistojęs ant bedugnės krašto jis šaukte šaukėsi mirties. To aksominio švelnumo, kad paliestų, apgaubtų, paslėptų. Kad apglėbtų šilta drėgme ir taip išlaisvintų.. Atsidavė jai, pasviro į priekį.. Ir atsibudo jau kitur. Kita šalis, kiti tėvai, pažįstami, draugai. Kitos mintys, tikslai, jausmai ir išgyvenimai. Taip jam sekėsi dar 3 metus, kol..
Kol.. ateis ir..mirtis
išvaduos iš tos, it labirintuose klaidinančios, beprotystės.
antradienis, kovo 8
?? kas čį
Susikaupimas tuštybei ir vidiniam aimanavimui.
Kaip priversti kūną judėti, jausmus - pabusti. Su žiema atsisveikinti.
Net ir norėdamas savęs neperšoku, lyg bamba būtų išaugusi aukščiau kaktos. Tokios galimybės, tokie mostai, tokie ir nuopoliai, pamokos, moralai.
"Ji buvo panaši į ką tik iš kokono išsiritusią plaštakę, kuri skrido į Rokio šviesą." E.R.
Ar ir aš taip jaučiuosi? O gal trankausi į stiklą. Pavasaris tiek daug ir tiek mažai. Štaaai tiek. Ir viskas? O kas toliau? Nekažkas?
Daryk kanors!!! daryk kanors!!!!!!
Tiek padrikų minčių, saulės taip išsiilgau. PASAKA.
Bet aš žinau, kad ateis ketvirtadieniais, vakar ir aš vėl įkvėpsiu giliau negu visada. Aš pabusiu ne vienas o su savimi.
TO THE MORNING.
Kaip priversti kūną judėti, jausmus - pabusti. Su žiema atsisveikinti.
Net ir norėdamas savęs neperšoku, lyg bamba būtų išaugusi aukščiau kaktos. Tokios galimybės, tokie mostai, tokie ir nuopoliai, pamokos, moralai.
"Ji buvo panaši į ką tik iš kokono išsiritusią plaštakę, kuri skrido į Rokio šviesą." E.R.
Ar ir aš taip jaučiuosi? O gal trankausi į stiklą. Pavasaris tiek daug ir tiek mažai. Štaaai tiek. Ir viskas? O kas toliau? Nekažkas?
Daryk kanors!!! daryk kanors!!!!!!
Tiek padrikų minčių, saulės taip išsiilgau. PASAKA.
Bet aš žinau, kad ateis ketvirtadieniais, vakar ir aš vėl įkvėpsiu giliau negu visada. Aš pabusiu ne vienas o su savimi.
TO THE MORNING.
trečiadienis, vasario 23
Kantrybė.
Malonumas.
Aistra.
Nusivylimas. Badas.
Atsisveikinu su nebūtim ir su tyla aplinkui.
Chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas.
MEILĖ. Pasitikėjimas savimi, savi vertė, optimizmas, jausmas, laimė, liūdesys, ašaros, pyktis, baimė, širdgėla, palaima, tolerancija, bendradarbiavimas, pagalba, nuoširdumas, atvirumas, drąsa, potencialumas, produktyvumas, karjera, pinigai, bedarbystė, badas, smarve, pelėsiai, pilkuma, masė, nešvara, juoduliai, inkštirai, išpuikimas, troškimai, Svajonės, debesys, lietūs, apsivalymas, tikėjimas, pasitikėjimas, išdavystė, šiluma, užtikrintinumas, užuojauta. MEILĖ.
pirmadienis, vasario 21
Vos užmerkiu akis.
Vos užmerkiu akis ir tylu, ir ramu.
Ir triukšminga buitis kaip nuklydę gandai
Ir svaigsti ir stebies valandėlės džiaugsmu,
ir kaip laimės dvasia bekraštybėj skraidai.
Vos užmerkiu akis - tu ir vėl su manim.
Pagrobta iš nakties mėlynųjų žiedų.
Su skausminga dvasia, nuodėminga mintim
Ir likimo lemties amžinuoju kerštu.
Mano skausmo diena tau šalta ir nyki.
O tave aš kaip šviesųjį džiaugsmą šaukiu,
Ir kasdien tu viena mano maldą baigi.
Neatmerkim akių, neatmerkim akių.
Saulius Mykolaitis.
Ir triukšminga buitis kaip nuklydę gandai
Ir svaigsti ir stebies valandėlės džiaugsmu,
ir kaip laimės dvasia bekraštybėj skraidai.
Vos užmerkiu akis - tu ir vėl su manim.
Pagrobta iš nakties mėlynųjų žiedų.
Su skausminga dvasia, nuodėminga mintim
Ir likimo lemties amžinuoju kerštu.
Mano skausmo diena tau šalta ir nyki.
O tave aš kaip šviesųjį džiaugsmą šaukiu,
Ir kasdien tu viena mano maldą baigi.
Neatmerkim akių, neatmerkim akių.
Saulius Mykolaitis.
antradienis, vasario 15
ledas ir tamsa.
Tas visas sunkumas ir liūdesys privalo būti paleisti. Privalo būti išvaryti kaip šėtonas, o jei ne - tau tris kart kentėti pragaro virtuvėj.
Iš upių gilumų kada pradės tekėti ašaros ir kraujas, tu atversi akis ir sustingsi. Kaip ledo karalienė, žiūrėsi šalta ir neabejingai, veidas nieko nesakys, o viduje degsi, kaip dabar degi. Tavo protas, tavo mintys, svajonės, siekiai paskęs tamsybėje ir pasiklys bedugnės labirintuos. Tai tave varys iš proto, tave lėtai draskys ir braižys. Subjaurotu vidumi nepatiksi net Danijos princui, o visi kunigaikščiai taip ir pasiliks vieniši su savo šeimomis. Jie tavęs neteks, tu Jų neteksi. Jie tavęs nekęs - tu jų geisi. Širdies draugų tu neturėsi, nes širdį tamsa paslėps po devyniomis klostėmis ir šešiolika kirčių. Sulaikiusi kvapą stebėsi laimingus, išrinktuosius, apšviestuosius, o pati - tokia niekada nebūsi. Jie tavęs nepastebės, o tu juos priverstinai persekiosi. Jie apie tave pasakos legendas, tyčiosis, nes ne Herojė tu, o tu sustingusi žiūrėsi.
Vis pūsi, pūsi, pūsi drėgnam, graudinančiam šešėly.
Kaip man gaila atsisveikint. Kaip gaila tų kelių žavumo persmelktų akimirkų. Kaip man gaila tave paleisti, kad supūtum vidumi ir spindėtum išore.
Iš upių gilumų kada pradės tekėti ašaros ir kraujas, tu atversi akis ir sustingsi. Kaip ledo karalienė, žiūrėsi šalta ir neabejingai, veidas nieko nesakys, o viduje degsi, kaip dabar degi. Tavo protas, tavo mintys, svajonės, siekiai paskęs tamsybėje ir pasiklys bedugnės labirintuos. Tai tave varys iš proto, tave lėtai draskys ir braižys. Subjaurotu vidumi nepatiksi net Danijos princui, o visi kunigaikščiai taip ir pasiliks vieniši su savo šeimomis. Jie tavęs neteks, tu Jų neteksi. Jie tavęs nekęs - tu jų geisi. Širdies draugų tu neturėsi, nes širdį tamsa paslėps po devyniomis klostėmis ir šešiolika kirčių. Sulaikiusi kvapą stebėsi laimingus, išrinktuosius, apšviestuosius, o pati - tokia niekada nebūsi. Jie tavęs nepastebės, o tu juos priverstinai persekiosi. Jie apie tave pasakos legendas, tyčiosis, nes ne Herojė tu, o tu sustingusi žiūrėsi.
Vis pūsi, pūsi, pūsi drėgnam, graudinančiam šešėly.
Kaip man gaila atsisveikint. Kaip gaila tų kelių žavumo persmelktų akimirkų. Kaip man gaila tave paleisti, kad supūtum vidumi ir spindėtum išore.
penktadienis, vasario 4
pasekėjai
Slenkant per gyvenimą kiekvieną dieną susiduriam su naujais ir begalo įdomiais žmonės. Vienus pastebim, kitų - ne.
pirmadienis, sausio 17
sekmadienis, sausio 16
Milijonas ir trys.
Koks jausmas gyventi šešėly?
Ar tau skauda, kai matai gražią šeimą: gražų vyrą, moterį, gražius vaikus?
Ar esi kada svajojęs apie tobulą laisvę, gyvenimą su negandomis, nuopoliais ir pakilimais? Ar mėginai kada pasislėpti nuo visų, apsimesti kuo nesi ir taip gyventi tūkstantį dienų ir vieną naktį?
Drauguži, aš jau pavargau. Aš nebe pakeliu savo pečių, kurie ir taip nuo vaikystės, kada pasaulis mane pažino, liko, linko ir pavirto kupra. Kupriuko muzikanto kupra.
Nuo tos dienos, kada užsimaniau būti laimingas, aš tampu vis liūdnesnis: mano ašarų liaukos traukiasi ir džiūsta. Mano džiaugsmas man nepasiduoda, maži vargai tapo nereikšmingi, o užuojauta ir supratimas virto egoizmo priepuoliais.
Nejaugi man dygsta juodosios gulbės sparnai? Gal aš nebe pakeliu minčių apie tave ir tavo pasaulį, kuriame aš niekaip nepritampu, neįsipaišau. Aš stengiuosi atvirsti į žmogų,. prašau didžiųjų dievų man padėti, bet jiems nė motais. Jie mane pamiršo vos tik man gimus, ir atsuko nugarą pirmą kartą man atvėrus akis. Tada aš dar nieko nebijojau, buvau silpnas, bet nepalaužiamas. Buvau tobulo kūno ir be nuodėmės. Tyras ir nekaltas . Mėlynos akys prašė dėmesio, o rankos stiebėsi į šilumą. Tik dabar po dvidešimties mėtų aš vis labiau pasigendu tos šilumos ir dėmesio. Tos apgaubiančios šilumos ir šviesos.
Ne, negalėčiau pavadinti to meile. Juk meilės nėra. Yra tik atskiri komponentai sudarantys meilę. Taip ir muzikos nėra, tik natos ir garsai. Nėra ir šokolado, pieno, miltų, vyno ar žaislų. Tai gal ir manęs nėra, gal ir tavęs nėra. Tai kam tada gyventi ir kvėpuoti. Kam alinti žemę ir iš lėto ją žudyti.
Ech, kad tik kas duotų man laimę parinkti pačiam savo gyvenimą. Išvaizdą, šalį, darbą, profesiją, metinias pajamas. VISKĄ. Turbūt būtų nuostabu. Gal net nuostabiau ir gražiau už tūkstantį nėščių, mylinčių moterų. Gražiau už tūkstantį paklydusiu romantiškų minčių, už nuodėmingas akis ir prikimusį balsą. Gražiau už tobulos moters klubus ir kojas, kada dėvi aukštakulnius. Už viską.
Prietemoje, kai mes užmerkiam akis ir atveriam širdis, išsiilgstam paguodos ir supratimo. Rytais, vos vos prabudę, pasiilgstam švelnumo ir skanaus kvapo. Taip ir vaikštom visada kažko išsiilgę, ištroškę. Mirštam po vieną, po du, tris, dešimtis ir milijonus. Bet vistiek mirties išsiilgstam, ji mus įkvepia ir saugo.
Taip ir baigiasi viskas. Šviesa tunelio gale? Vargu. Tamsa? Irgi abejoju. Tikriausiai prietema. Tai - ką mes visi gerai pažįstame ir ko mes esame nusipelnę. IKI pabaigos, iki ateis galas. Ateis pabaiga.
trečiadienis, sausio 5
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)