mono123

Susirask laimę toliau negu užmato tavo akys. Susikurk ateitį pats ir bėk kuo toliau nuo mūsų. Nuo savęs, manęs. Įkvėpęs naujo, šviežiai gaivaus oro atsimerk. VIENS, DU, TRYS ir tu jau visai nauja, niekam nepažįstama persona, kuriai stingdo kraują nepažįstami vaizdai rėžiantys mažas akis.

Sveikinu, tu palietei jį. Tą naują ir dar nepažįstamą rytojų. Patinka ką matai? Man patiktų. Dideliai pastatai, žmonės, veidrodžiai. O kiek veidrodžių, visi tikri, neiškraipo, tik apšviečia, kad pamatytum tikrąjį savo grožį.
Kodėl ašaros temdo tavo akis?
Matai, tai juk džiaugsmas persipynė su nežinomybe. Viskas natūralu, tikra.
Pasiilgsi manęs? Pasiilgsi... aš tavęs jau dabar ilgiuosi.
Man širdį drasko tavo šaltas žvilgsnis. Apsimeti, kad viskas gerai, bet taip nėra.
Kodėl tyli? Pasakyk ką nors, aš jau 11 metų ruošiausi tai dienai. Ji išaušo ir supratau, kad aš nepasiruošęs labiau negu tu.
Bet tu slepiesi? Pasirodyk, leisk dar kartą pažiūrėt į tavo vandenyno aušros pilnas akis.
Žavu. Man ir vėl gera žavėtis.

Na gi apsisuk ir eik iš čia. Prašau.

aš
tave
MA-TAU.

Viens du trys.

Žinai nemėgstu atsiveikinimų. Jie tokie persunkti liūdesio ir pasimetimo, kurio lygiai taip pat nemėgstu. Dar labiau nemėgstu kai reikia atsisveikinti su savimi. Kokia beprotystė atsisvekinėti su savimi, jei vėliau reikia vėl taikytis ir susitikti kokioj kryžkėlėj. Ten privalai save surinktį iš gabaliukų ir šypsotis jei kažkas stebi.

mus kažkas stebi?

Ballants

Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Pasiūlė obuolį ir davė teisę rinktis. Ji pasirinko, jis puolė iš paskos. Prabėgo tūkstančiai metų, mes vis dar turime teisę rinktis ir kažkas seks kartu.

Ko vertas gyvenimas, kai galvoji tik apie save ir tai, kaip priversti kitus tave gerbti ir tavimi didžiuotis. Saulė teka ir leidžiasi, lietus toks pat gaivinantis, apvalantis, o tavo akys vis kitų, besikeičiančių akių atspindy. Tavo alsavimas į kažkieno kito kaklą, tai mano cigaretės dūmas. Tu vis ateini ir mane stebi iš šalies, siunti savo draugus mane išmėginti, bet niekada neparodai, kas esi. Apie mane žinai viską, pažįsti kiekvieną kūno išlinkimą ir mano atsidavimą tau. Supranti ką noriu pasakyti, bet apsimeti, tik tam, kad  vėl eičiau ir vėl krisčiau, nepajėgčiau atsikelti, ir toje tamsybių persmelktoj palėpėj, kur drėgna ir šilta - pūčiau.  O kodėl tą palėpę užkasei? M? Aš jau dešimtmetį, nuo tada kai man sukako vienuolika, kruvinais pirštais bandau prisikasti į paviršių iš pragaro gelmių. Vienuolika metų saviugdos, savitvardos ir nuolankumo. Vis tikėdamas, kad kažką rasiu aš nesiskundžiu ir kasu toliau. <..>

Ei, ten vasara? Kodėl taip karšta ir tvanku?
Aš ištroškęs, paliek žemę vandeniu.
Ačiū tau. Aš amžinas tavo tarnas.
Aš esu aš. Aš esu Jis. Mes esame.

..

Atgal dienas skaičiuoju, ir jau matau, kaip esu viršuje ir mėgaujuosi dangiškais malonumais: bendravimu,  kitų šypsenomis, džiaugsmu ir vidine laisve. Tai man padeda neužmigt palėpėj. Man šlykštu čia būti, ji per daug sava, ir per daug AŠ. Kiekvienas kampas, laiptai vedantys į niekur, sena spinta, radija, grindys ir sienos. Viskas, kas čia sudėta yra AŠ, ar bent tai, kas iš manęs liko. Daugiau nebetversiu, todėl užsimerkiu ir skraidau padange, kur taip švaru ir tobula. Kur vėsu ir sausa. Kur ne aš. Aš - paukštis. Mažas paukščiukas. Padangėj jokių vanagų ar erelių, tik maži paukščiukai.
Plast.
Jokių dūmų, muzikos. O svarbiausia - jokios traukos. Viskas tarp žemės ir dangaus. Aukso vidurys.
<...>
Ieva, o kodėl?
Brangus, ko-dėl?

klastūnė.

aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!!!!

Norsi klykt nežmonišku balsu! Rėkti, bėgti ir niekada neatsisukti atgal.
Norsi užsimerkti ir atsimerkus atsidurti kažkur Niekados šalyje, tarp elfų, fėjų ir kalbančių šunų.
Tada jausčiausi savas, ir reikalingas. Ne šiukšlė, ne daiktas ir ne kempinė, kuri sugeria visą kas bloga.

Savo širdimi girdžiu kaip mane kviečia, it nimfos, Svajonių šalis. Susikraunu daiktus ir lekiu. Atsisveikinu su nebūtim ir su tyla aplinkui ir bėgu slėptis ten kur dar šviesiau ir įdomiau. Kur tiek daug nieko net su žiburiu nerasi. Tik gražūs rytai, žmonės, šypsenos ir jokio alkoholio. Jokių cigarečių, kreko ar žolės. Kur naktis trunka lygiai tiek kiek diena, bet niekas nemiega ir nesapnuoja košmarų, kur žmonės drąsiai mylisi šviesoje, saugiai užrakinę miegamojo duris. Visi švytintys, skaistūs ir begalo talentingi. Dideliomis mėlynai žaliomis akimis kaip gyvybingas vandenynas ir garbanotais plaukai. Ko daugiau reikia šaliai? Nieko. Visi laimingi, pavydo nėra, tik noras tobulėti, ne išvaizda ar kūnu, o savo vidumi.

Pasiilgau žmonių, kurie mėnesių mėnesius praleidžia prie tamsos ir tylos, sausame bei jaukiame kambaryje, kad pažintų savo karmą ir gyvenimo kelią. Pasiilgau muzikos ir vakarėlių, kurie svaigintų savo aplinka ir energija, o ne alkoholiu ar, ginkit dievai, kažkuo stipriau.
Pasiilgau tavęs, tavo šypsenos ir pavargusio žvilgsnio.
Pasiilgau motinos, kuri lyg mėnulis šmėžuoja kibernetinėje erdvėja. Pasiilgau nemokamo vandens ir tūkstančio ilgų žvakių valančių mano vidinį purvą. Pasiilgau savo tiesios laikysenos, kuri kažkada žavėjo visas mamos drauges. Pasiilgau pokalbių su tavimi ir su ja.
Pasiilgau kambariokės, kuriai kažkada daug reiškiau.
O labiausiai pasiilgau tos teisingos laimės, džiaugsmo pripildančio mano gylius. Šypsenos savo veide, kuri daug reikšdavusi ir šildžiusi kitus. Pamenu pirmas tryliktąsias dienas, tada pakilau ir pėdomis nesiekiau grindinio. Pasiilgau dovanoti tyrą džiaugsmą, o ne pseudo šypseną.

Pavasario griaustiniams paskelbus, kad jau bunda gamta, su ja busiu ir aš. Išlaisvinsiu ilgai manyje brendusią maištininko sielą, paliksiu visus, busiu savanaudis, egoistas ir išvažiuosiu. Tik keliems pasakysiu iki, o jie neš mano žodį. Taip išvengsiu nesusipratimų, skausmo ir didelės perversmo baimės.

Taip tapsiu laimingu ir nepriklausomu žmogumi. Kol ateis tai, ir aš savo noriu vėl prisirišiu dar trylikai dienų.

Ko iki pilnos laimės? Ko iki pilnatvės ir liūdesio nebuvimo?
Prisipažinimo, pažinimo ar išminties?

mOrAlKėS

Androginiškasis aukso kasėjas | SwO.lt

Androginiškasis aukso kasėjas | SwO.lt

** yra papildomų salygų.

Pasitikti naują rytojų ir atsikratyti tos sunkios naštos ir kaltės jausmo. Toks mano vis naujų dienų tikslas. Taip aš žiūriu į tave, jį, į ją. Save ir mus visus aplinkui.

pavasari, manęs juk neberasi..

Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai -
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi...

Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga ...
Aš diemedžiu žydėsiu...

S.N.

Nėra. Tik tuščia, nyku ir nepažįstama, nors velniškai artima. Išprotėjęs pavasari, ar kada mane surasi?
Begalinis išsekimas, išsiilgimas ir apnikusi beprotystė. Troškimas mirties, kuri be perstojo traukia savo juodo aksomo šydu. Taip pritraukdama pas save, taip atitolindama nuo gyvenimo. Visada žavi, kausto, leidžia pasijusti laisvam ir neįpareigotam.
<...>
Atsistojęs ant bedugnės krašto jis šaukte šaukėsi mirties. To aksominio švelnumo, kad paliestų, apgaubtų, paslėptų. Kad apglėbtų šilta drėgme ir taip išlaisvintų.. Atsidavė jai, pasviro į priekį.. Ir atsibudo jau kitur. Kita šalis, kiti tėvai, pažįstami, draugai. Kitos mintys, tikslai, jausmai ir išgyvenimai. Taip jam sekėsi dar 3 metus, kol..
 Kol.. ateis ir..mirtis
išvaduos iš tos, it labirintuose klaidinančios, beprotystės.
 

?? kas čį

Susikaupimas tuštybei ir vidiniam aimanavimui.

Kaip priversti kūną judėti, jausmus - pabusti. Su žiema atsisveikinti.

Net ir norėdamas savęs neperšoku, lyg bamba būtų išaugusi aukščiau kaktos. Tokios galimybės, tokie mostai, tokie ir nuopoliai, pamokos, moralai.

"Ji buvo panaši į ką tik iš kokono išsiritusią plaštakę, kuri skrido į Rokio šviesą." E.R.

Ar ir aš taip jaučiuosi? O gal trankausi į stiklą. Pavasaris tiek daug ir tiek mažai. Štaaai tiek. Ir viskas? O kas toliau? Nekažkas?
Daryk kanors!!! daryk kanors!!!!!!

Tiek padrikų minčių, saulės taip išsiilgau. PASAKA.

Bet aš žinau, kad ateis ketvirtadieniais, vakar ir aš vėl įkvėpsiu giliau negu visada. Aš pabusiu ne vienas o su savimi.

TO THE MORNING.

Kantrybė. 

Malonumas. 

Aistra.

Nusivylimas. Badas.

Atsisveikinu su nebūtim ir su tyla aplinkui.

Chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas, chaosas, desperacija, masturbacija, despotizmas, vienvaldystė, bevaldystė, chamizmas, pesimizmas, degradacija, regresas.

MEILĖ. Pasitikėjimas savimi, savi vertė, optimizmas, jausmas, laimė, liūdesys, ašaros, pyktis, baimė, širdgėla, palaima, tolerancija, bendradarbiavimas, pagalba, nuoširdumas, atvirumas, drąsa, potencialumas, produktyvumas, karjera, pinigai, bedarbystė, badas, smarve, pelėsiai, pilkuma, masė, nešvara, juoduliai, inkštirai, išpuikimas, troškimai, Svajonės, debesys, lietūs, apsivalymas, tikėjimas, pasitikėjimas, išdavystė, šiluma, užtikrintinumas, užuojauta. MEILĖ.

Vos užmerkiu akis.

Vos užmerkiu akis ir tylu, ir ramu.
Ir triukšminga buitis kaip nuklydę gandai
Ir svaigsti ir stebies valandėlės džiaugsmu,
ir kaip laimės dvasia bekraštybėj skraidai.

Vos užmerkiu akis - tu ir vėl su manim.
Pagrobta iš nakties mėlynųjų žiedų.
Su skausminga dvasia, nuodėminga mintim
Ir likimo lemties amžinuoju kerštu.

Mano skausmo diena tau šalta ir nyki.
O tave aš kaip šviesųjį džiaugsmą šaukiu,
Ir kasdien tu viena mano maldą baigi.
Neatmerkim akių, neatmerkim akių.

Saulius Mykolaitis.

ledas ir tamsa.

Tas visas sunkumas ir liūdesys privalo būti paleisti. Privalo būti išvaryti kaip šėtonas, o jei ne - tau tris kart kentėti pragaro virtuvėj.
Iš upių gilumų kada pradės tekėti ašaros ir kraujas, tu atversi akis ir sustingsi. Kaip ledo karalienė, žiūrėsi šalta ir neabejingai, veidas nieko nesakys, o viduje degsi, kaip dabar degi. Tavo protas, tavo mintys, svajonės, siekiai paskęs tamsybėje ir pasiklys bedugnės labirintuos. Tai tave varys iš proto, tave lėtai draskys ir braižys. Subjaurotu vidumi nepatiksi net Danijos princui, o visi kunigaikščiai taip ir pasiliks vieniši su savo šeimomis. Jie tavęs neteks, tu Jų neteksi. Jie tavęs nekęs - tu jų geisi. Širdies draugų tu neturėsi, nes širdį tamsa paslėps po devyniomis klostėmis ir šešiolika kirčių. Sulaikiusi kvapą stebėsi laimingus, išrinktuosius, apšviestuosius, o pati - tokia niekada nebūsi. Jie tavęs nepastebės, o tu juos priverstinai persekiosi. Jie apie tave pasakos legendas, tyčiosis, nes ne Herojė tu, o tu sustingusi žiūrėsi.
Vis pūsi, pūsi, pūsi drėgnam, graudinančiam šešėly.

Kaip man gaila atsisveikint. Kaip gaila tų kelių žavumo persmelktų akimirkų. Kaip man gaila tave paleisti, kad supūtum vidumi ir spindėtum išore.

pasekėjai

Slenkant per gyvenimą kiekvieną dieną susiduriam su naujais ir begalo įdomiais žmonės. Vienus pastebim, kitų - ne.