trise ir b

- šešias dienas nebuvau išėjęs iš namų. šešias valandas miegu, kitomis - budžiu. Savo mirties laukiu kaip išganymo, bet ne nukryžiavimo. vis tikiuosi, jog išlaisvinimas atkeliaus netikėtai. žiūriu į drumzliną vandenį, o mintyje - tu tas vanduo. mano nelabasis aš - drumzliai, purvas, kuriuo nuodiju kiekvieną paliestą, paguostą ar išklausytą. mano žalias, žydintis labirintas apvalus. nėra nei pradžios, nei pabaigos. iš motinos įsčių - pas tave. nėra langų, nėra durų. taisyklių irgi nėra. tik aš ir aukščiausi krūmai, erškėčiai, viduryje - vonelė kupina kartą švęsto vandens. juo prausiu savo veidą. nedegina, neskauda, atvėsina. nors žinau, kad nesu aš vertas tokios dovanos.

- ką laikai rankoje?

- mano rankoje sutartis su liuciferiu. mano bilietas į laisvę čia, bet man pragaištis tenai. nors tuo pačiu aš neigiu dievą ir mylimiausią jo sūnų - liuciferį, aš pasiduodu nežinomybei, pasiduodu savo pradžiai ir pabaigai. pasiduodu gyvenimui, kur nuo šio nebekrisiu, o stiebsiuos į viršų. mes trise - aš, tu ir mūsų viltis, galbūt daugiau nieko ir nereikia. atleisk man, aš daugiau nebegaliu.

-

-

menkysta

Mano varge kasdieninis,

Koks aš kvailas ir aklas. Koks aš menkas ir nereikšmingas net savo pačio trapiame gyvenime. Koks aš niekinis ir netikslus. Koks aš nemylintis, neatjaučiantis.
Diena iš dienos aš aukštinu ir geidžiu menko ir nereikšmingo. Varge koks aš niekšas. Ir vistiek gyvenu. Vistiek žeme vaikštau, kvėpuoju. Mane vistiek supa šimtai, atrodo, mylinčių žmonių.
Už ką man tokios dovanos ir tokia prabanga. Trečdalį kąsnio nuryju,  tai kas likę - išspjaunu. Už akimirkos aš vėl alkanas, tik šįkart alkstu kažko skaniau. Aš nepatenkintas savo apavu,  savo rūbais - nebe gražu , paseno, nebemadinga. Nepatenkintas savo sveiku kūnu,  savo mokyklos diplomu,  nepatenkintas savo atlygiu, bei kasdieniu net valandos darbu.  Nebe patinka mano dormeo čiužinys,  nes norėčiau minkštesnio. Ką jau kalbėti apie kambarį su didžiule spinta, langu.

Nusmurgėlis aš. Besarmatis. Menkysta savo nosies toliau nematantis,  o kūniško malonumo vardan galintis keliais užkopti į Everestą. 

Koks aš kvailas ir aklas aš. Menkysta.

atleisk man.

sin

yesterday when she came, she said I was a great sinner.
but why can't she understand that it's him the sin.
how can't she see, how could she be so oblivion.
how could I be so intruding, and you so ashamed. 
I was always there to touch your soul, but you just gave your body to me.

/ - look up. is this a reflection?
  - reflection it's only you.         /

nothing was real. neither your touch, nor my feelings.
we were floating on a casket in the middle of the dead sea.
I was aiming for something greater.
meanwhile you where looking for a shore to be safe.
imprisoned but safe.
I wish I drowned then, silently settled  at the bottom.

/ from she it begins and she is the end. /

so I became something greater.
I became the sinner.
and you my greatest sin.


ne vaikų užrašai (1)

white rocks

you do not exist, it is all a lie.

my head is filled with you
i am scared. it's exploding.
just like the veins on your neck
when i slowly touch you.
it's painful. and i understand.
but now it's the innocence
we crave, and share.

for a moment we forget.
we struggle, and you deeply exhale.

open your eyes. freedom.
we're passionately drowning
to the sea, where nobody sees.

we will be hiding behind these white rocks. it sets us free.
 

ne vaikų užrašai (2)

ne vaikų užrašai (3)

/ manyje tvanas, aplink kraujas,
tavo ašarose - vėjams išdalinti žodžiai /
/ kodėl neskaitai man? /

kasnakt nubudęs prisiekiu sau, jog Saulei patekėjus Tu išnyksi ir daugiau niekada nedrumsi ir taip karčios mano kasdienybės. aš tikiuosi, jog paliksi mano krūtinę be skausmo ir sielvarto; vis viliuosi, jog džiaugsmu apdovanosi mano popietes, o mane - amžina ramybe.

/ tabletės netelpa mano saujoj /
/ kiek dar ilgai dangaus vartuose lauksi /

prieš šešis metus netikėtai nubudau beribėje pievoje. dangus buvo žydriausias, tavo atspindys - mano akyse. tada, pamenu, pirmą kartą pasijaučiau laisvas. medžių šakomis lakiojau, ežeruose nardžiau, visomis kalbomis meilę tau prisiekinėjau. vaisius nuo medžių raškiau pusryčiams ir vakarienei. 
žiemos mus aplenkdavo, lietus paliedavo žemę, Saulė glamonėdavo mano skruostus.  ant mano veido žydėjo dvidešimt aštuonios strazdanos.

/ nepalik manęs /
/ nesudek ant mano rankų /

aš nesu raktas į nuodėmę, nes Tu esi nuodėmė. aš neišdaviau Tavo lūpų, neuždengiau tavo akių. aš Tavęs norėjau kaip ir Tu manęs visą tą laiką geidei. aš save iš šukių surinkau, jei reikės ir tave surinksiu. tik atspindėk tikėjimą ir laisvę, tik atsiduok savo būčiai ir mirties link ženk išdidus ir tikras. ženk tikras. tikras ženk.


ne vaikų užrašai (3)

ryto pelenuose maudosi tavo moteris.
mintimis tu ne su ja.

kodėl mums nesakai tiesos?

draugų

aš labai pasiilgau savo draugų.
pasiilgau savo draugų, kuriuos apkabinti gera.
tų, dėl kurių gali paaukoti viską, kas tikra.
pasiilgau savo draugų, kurie ištroškę liestis,
įkvėpti ir atsiduoti, bet niekada neperžengs linijos.
linijas mes piešiame savyje, tada iš naujo apsikabiname ir mylime.
aš pasiilgau savęs kupino meilės iki išprotėjimo,
bet nepasiilgau tablečių.
aš nepasiilgau apsvaigti.
aš pasiilgau savo draugų, netikros tikrovės
ir švelnaus prisilietimo. akimirkos kada
niekas nesvarbu, tik ta akimirka, nes
galvoji, jog tai truks amžinybę.
aš nepasiilgau rytojaus, aš noriu, kad jis neateitų.
jis neateis jei šiandien niekada nesibaigs,
o aš pasiilgsiu savo draugų.

juodi ežerai

palikęs dienas į naktį krentu.
rūkas žolėje glosto mano pamėlusį veidą.
žvelgiu į dangų, kuris taip toli -
dievo rykštės kvepia tavimi.
aš nenužudžiau tavo tikėjimo
bet savąjį iškeičiau į akimirką,
į septynias sekundes malonumo,
todėl "aš" dabar minta mirtimi.
aš grįžtu į žemę iš kurios atėjau
tam, kad savo misija pradėčiau naujai.
nubusiu aš po medžio šaknimis
jaunas, skaistus ir nerūpestingas,
vėl į dangų žvelgsiu,
tik šis bus taip arti, jog ranka pasieksiu,
kojomis žengsiu ir tada
iš naujo savimi patikėsiu.

vartai

 -222-

aš tavo sapno sargas
tavo protas blaivus
aš tavo raktas į šiandien
tu - man gražiausias dangus
jūros, ledynai ir mano širdis
marso kanjonai, ryklio dantis
bažnytinės žvakės, mirusių kuždesys
ženklai kur man rodai
prašau atverk man akis

mano nuplikusios akys nepraleidžia nei vienos detalės. aš žinau kiekvieną tavo džiaugsmą ir skausmą tavo pažįstu. ji apgyvendinu savyje tam, kad tu atvertum duris ir man maloningas būtum. taip mylėjau jau kelis šimtus kartų, tiek svaigo galva, o iš susijaudinimo alpau. keturiasdešimtą dieną aš tave paleidžiu žengti pirmyn, o pats lieku vakuume. slankioju krantine ties pragaro vartais. laukiu kol mane pasitiks ir pasiims kartu. saulė netekėjo nuo gimimo, viltys žiburiais į nebūtį lekia. aš esu čia.

ilgstu švelnių tavo rankų, todėl apsimetu, jog tavęs nėra. vaizduose, kuriuos tau dovanoju, aš laimingai žiūriu į pasaulį, ko tais į edeno sodą stiebsiuosi. mano delnai glosto rugius, skruostai įraudę, akys spindi lyg bučiau švarus. mano galvoje tu kaip filmas, kurį aš vis nevalingai atsuku nuo pradžių. nepasiduok.

sudie.

carpaccio

So I bring my muscular organ to the table,
It pumps blood through the blood vessels of the circulatory system.
In my right hand I hold a diamond blade knife.
It is soaked in rivers of clear saline fluid secreted by the lacrimal gland. 

I cut the organ again and again. 
I repeat it twelve hundred times. 
When serving carpaccio of mine
I put some eruca sativa on side--




So everyone feeds
With no need to strive.

 they stop with Champagne, which I do not like

druska

sumedžiok mane
aš išsilieju
teku
sūriu vandeniu tavo smėliu
sugerk mane
te baltom nuosėdom vėjy
barstys mane užmirštieji

hints

nesugebėjau ištrūkti:
kojos pinasi, rankos apkabinę tave.
nesugebėjau atsikvėpti, žiūrėti
nesugebėjau iš naujo savimi patikėti.

už tai šįvakar - mano saujoje išsilaisvinimas - bent trylika užuominų.

pirmoji nusiraminimui;
antra, kad pamiršt tūkstantį vakar;
su trečiąją aš atleidžiu Tau.
ketvirta - aš pats prašau atleidimo.

Penkta ir šešta kartu - todėl ramybė.
Skaičiuojat septintą - mano veiduos melancholiška šypsena.
Aštuntos prašau, kad viską pradėti nuo pradžių.
Devintoji -ji be bilieto atgal.

Dešimt, devyni, aštuoni, septyni, šeši, penki, trys, keturi, keturi, dešimt, penki, vien..

[spragt*]

ei? kur aš?
negirdžiu savo minčių. tyla primena gražiausius žmones, bet paliesti jų negaliu. ar tikrai čia esu?
ei! randu kažkokį plyšį, žvelgiu pro jį, ten kitas aš. jį, mane  visi liečia.
lyg pasidarė lengviau
lyg užgeso šviesa.

aš visur!
gatvėse, medžių viršūnėse, kalnuose, Jūrose.
aš tavyje, bet jau neilgam.
aš visur!
garse, šviesoje ir tamsoje.
Aš lietus, vėjas, ir mieganti gamta.

ir vėl tik aš. 

rytas iš vakaro

rytas iš ryto
ne savo lovoj bundu,
ne savo cigaretę degu.
rytas iš ryto
ne savo kūną liečiu.

diena iš dienos
šešėly vaikštau,
žvilgsnio nesutinku.--
diena iš dienos
savęs nerandu.

vakaras iš vakaro
po tavom kojom krentu,
kur gi tu?
vakaras iš vakaro
stiprybės meldžiu.

ir užplūdo naktis
vakar iš vakaro.
ir pasišaukė rytą
vakar iš vakaro. 

rytas iš ryto ne savo lovoj bundu, ne savo cigaretę degu, ne tavo kūną liečiu.